• Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  keep the dream alive,  nuotykiai,  wtf time

    Sutrauka 2018-ieji

    Kokie buvo 2018? Centruoti į save.
    Mano instragramo Top9 šiemet atrodo taip (@nergyvenimo, jei ką):

    Pirmą kartą pamačiusi pagalvojau, kad PFF, o kur mano kelionės ir nuotykiai? Bet iš tiesų šie metai buvo apie mane. Manau, kad pagaliau išsitiesiau pilnu ūgiu, atsikračiau gero glėbio baimių, sėmiau gyvenimą pilna sauja, klydau, parinaus ir džiaugiausi. Ir tai yra pirmi metai, kada nebebijau savo atvaizdo – sakiau, kad ant trisdešimt sužydėsiu.

    Metų žygiai:
    1. Talinas pas mano mylimiausią Eglę;
    2. Milanas part III;
    3. Grand Kanarija metinių proga;
    4. Eurotripas (Vilnius – Praha – Senj – Zadar – Rastoke – Plitvica – Zagreb – Vilnius)
    5. Talinas dar kartą – Refresh konferencija;

    Žygių Highlights:
    1. Taline susipažinau su vietine pornožvaigžde;
    2. Pirmą kartą gyvenime Ryanair atšaukė skrydį. Taip piktai su client servisu dar niekada nekalbėjau;
    3. Metinis skrydžių rekordas – 12 skrydžių;

    Metų Sportas:
    1. Iš viso nubėgau 126 km;
    2. 10.5 km Trakų Pusmaratonyje (1:08:52);
    3. 10 km Danske maratone (1:05:32);
    4. Nuirklavom 26,5 km ir dar nesutrackinau kalnų upės Kroatijoje;

    Metų pirmi kartai ir pirmos veiklos:
    1. Pabaigti italų kalbos kursai (9 gavau :D);
    2. Kardo mokykla 6 kirčiai;
    3. Pagaliau išdrįsau nusiskusti dalį galvos ties smilkiniu;
    4. Pirmą kartą pasisiūliau būti modeliu;

    Metų pastovumas:
    vyras vyras vyras. Pasibaram, pasibučiuojam, pats geriausias. Greit bus 13 metų.

    Metų pokytis:
    Kaip padori dama laužiausi metus, tačiau rugpjūtį pagaliau iš projektų vadovės tapau Team Lead. Baisu, sunku ir be proto įdomu. Bus atskiras įrašas ir tikriausiai ne vienas.

    Metų planai:
    1. Tailandas;
    2. Eddie Izzard;
    3. Metallica;
    4. Rammstein;

    Metų serialas:
    1. Tik šiemet pagaliau pažiūrėjom Californication, gėda, kad taip vėlai ir noriu kraustytis, nes Lietuvoj rašytojo gyvenimas žoskai neįdomus;

    2. Haunting of the Hill House:

     

     

    Metų žmonės:

    Aušra as always, Eglė, Grikiai ir mano komanda.

     

     

    Metų filmas:

    1. Bad Times at el Royale – super aktoriai, nerealus garso takelis, gražu pažiūrėti, širdis dainuoja:

    2. Destination Wedding – nežinau kaip jį iš tiesų filmavo, bet noriu tikėti, kad tiesiog leido grumpy Keanu Reeves ir bitter Winona Ryder bičinti vestuvių tematika:

    Metų literatūra:
    Perskaičiau 38 knygas (37 + 1, kurios dar nėra Goodreads).
    Labiausiai patiko:
    1. Mark Manson „The Subtle Art of Not Giving a F*ck: A Counterintuitive Approach to Living a Good Life
    2. Monica Drake „Clown Girl
    3. Scott Meyer „Off to Be A Wizard
    4. Terr Pratchett, Neil Gaiman „Good Omens
    5. Amy Cross „Asylum

    Metų projektai:
    1. Po keleto audringų diskusijų internete, bibliotekoms ir mokykloms dalinau knygas. Iškeliavo 8 siuntinukai su mano ir Pauliaus Norvilo knygomis, prie idėjos prisijungė ir Debesyla 🙂 Istorija čia.
    2. Tapau mentorystės konkurso „Mano knyga bus!“ mentore. Ir mano jaunoji rašytoja yra freaking talentinga.

    Metų muzika:
    1. SCARLET DORN – „I Love The Way You Say My Name (feat. CHRIS HARMS)

    I would sin for you to take me in your arms
    Sold my soul for you, keep you safe from harm
    For a single kiss I would start a war
    You’re the only cause that I would die for

    2. Wolfgang Lohr & Balduin & feat. Sebastian Daws – Whoopsy Daisy (Club Mix)

    Metų pažadai:
    Daugiau visko – iššūkių, drąsos, klaidų, nuotykių.

  • Filmai,  lovable stuff,  missing thoughts,  wtf time

    Seni įkvėpimai – Gelbėtojai

    Sukurkim tinkamą atmosferą: prabangus kambarys su terasa, vaizdas į ežerą, tolumoje kalnai. Leidžiasi saulė, todėl visas pasaulis atrodo lyg per gintarą.
    Aš – krėsle terasoje, nepasidažiusi ir atsipalaidavusi, vieną koją patogiai parietusi po savimi, rankoje – didelis kavos puodelis.
    Pradedu savo monologą:

    – Dažnai manęs klausia, kas tave įkvepia rašyti… Kiek tavo tekstuose tavęs…

    (dramatiška pauzė, mano žvilgsnis kartu su kadru nuslysta į ežerą)

    Dabar atrodo, kad, kai man buvo aštuoneri – dešimt metų, televizoriuje buvo trys serialai: Gelbėtojai, Heraklis ir Ksena.
    Dar tikriausiai buvo Santa Barbara, bet ji buvo tokia pati nejudinama konstanta kaip ir Panorama.

    Dabar nežinia, ar tikrai buvo toks epizodas, svarbiausia – kokį jį pamenu.
    O pamenu, kad vienas pagrindinių veikėjų išgyvena krizę. Kad jam liepta, jei gelbės skęstantį iš po tilto (ar kitos vietos, kur yra mediniai poliai, it’s not my scope), privalo skęstančio kūnu dengtis nuo polių, į kuriuos yra bangų talžomas. Kaip ir logiška.
    Tuomet kitą dieną jam tenka tokią auką gelbėti ir jie abu vos nepaskęsta, nes gelbėtojas niekaip neprisiverčia saugoti savęs nekalto civilio sveikatos kaina.
    Nepamenu, koks istorijos moralas.
    Intuityviai sakyčiau, kad tikriausiai gelbėtoją nušalina nuo tarnybos, ne savo darbo valandomis jis vaikšto paplūdimyje, pamato skęstantį tarp polių ir pagaliau jį išgelbėja pagal visas taisykles. Auka apdaužyta ir supjaustita moliuskų, bet gyva ir širdingai dėkoja, eina titrai ir po jų reklama.

    Net ir dabar, kai savo veikėjams užkroviau ne vieną sunkų sprendimą, ši, galbūt neegzistuojanti „Gelbėtojų“ serija atrodo vienas geriausių vidinio-moralinio-profesinio konflikto pavyzdžių.

    …pakeliu puodelį prie lūpų ir garsiai nušliurpiu kavos.
    Kadras aptemsta.
    Titrai.

    Ps. Ai dar prisiminiau, buvo serija, kur pagyvenusį vyrą ištiko infarktas, nes paplūdimyje pamatė merginą su bikiniu. Ir tada jį gaivino, o ją teisė, nes „mergaitę, ar nematėt, šiame paplūdimyje jokių maudymosi kostiumėlių iš virvelių“.

  • Buitis,  Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  lovable stuff

    Sutrauka 2017-ieji

    we-are-here-to-laugh-buk

    Ši Ch. Bukowski citata man galvoje skamba visus metus. Šie metai buvo tokie pilni, kad po jų jau bet kas gali būti – bring it on!

    Ko pernai žadėjau sau?
    4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.
    Oh poor poor poor naive me.

    Viskas prasidėjo susipurtymu darbe vasarį, po kurio sekė panika dėl turberkuliozės, o lygiagrečiai dar reikėjo susirašinėti su leidyklomis dėl knygos. Tada gegužę dirbau Milane ir nepamenu kada buvo taip sunku su savim, o birželį jau grįžau ten atostogauti. Rugpjūtį reikėjo lipti ant scenos, rugsėjį – keisti butą ir vos jį pakeitus vėl krautis daiktus į Milaną, paskui į Varšuvą, paskui… dv apie viską iš eilės.

    Metų žygiai:
    1. Nica ir Monakas;
    2. Milanas (+palėkimas iki Lugano);
    3. Atostogos aplink Gardos ežerą (Via ferratos, Gardaland, Venice);
    4. Talinas;
    5. Kolka rags (spontaniška kelionė, kuri laimėtų keisčiausios apdovanojimą. Nes miegot bačkoj be elektros prie jūros yra gerai ir labai rekomenduotina);
    DSC_2125
    6. Vėl Milanas (+palėkimas iki Turino);
    7. Varšuva;

    Metų pasirodymai:
    1. Blue Foundation
    2. Evanescence
    3. Alice Cooper
    4. Rammstein
    5. NICK CAVE & THE BAD SEEDS
    6. LP

    Metų sportas:
    1. Nubėgau 167 km iš viso. Ir pagaliau nubėgau 10 km. Net ne kartą. Per Vilniaus maratoną užtrukau 1 valandą 50 sekundžių – 9 min geriau nei treniruočių laikas.
    DSC_2179
    2. Nuirklavom, deja tik ~19km. Ir fuk ju, Belmonto užtvanka, kad griūni.

    Metų sveikatos dislike: ankstyvą rytą speneliais prisiglausti prie šalto paviršiaus plaučių nuotraukai, bei kairysis klubas, kuris pradėjo skaudėti po maratono #babytė

    Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje, jau greit 12 metų. Brangusis, jei mūsų meilė būtų vaikas, kitąmet ji jau baigtų mokyklą *apsivemia veivorykštėm*

    Metų pokytis: Naujas butas, KURIS OMG YRA NEREALUS.

    Metų suvokimai: Viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma ir aš viską galiu, o ko negaliu – fake it, make it, smile and wave.
    Ir kartais, kartais sveika truputį labiau atsiverti žmonėms, truputį labiau jais tikėti ir truputį labiau pražiūrėti jų trūkumus.

    Metų pergalė: BESIELĖ. Pirkti čia!

    Metų sugrįžimas: vėl grafomaniškai rašau poeziją.

    Metų pirkinys: Fotoepiliatorius + Nikon fotoaparatas eksperimentams + Cards Against Humanity;

    Metų filmas:
    Jei atvirai… I’m not impressed.
    1. Pagaliau pažiūrėtas „Seven„:

    2. Kingsman. The Golden Circle:

    Metų serialas:
    How to get away with murder:

    Ir visiškai džiugiai atradau „RuPaul’s Drag Race“. Eat your heart out.

    Metų skaitiniai:
    Įveikiau Good Reads reading Challange! 33 knygos (iš kurių 2 – trumpos istorijos). Sąrašas čia.
    Top 3:
    1. Carrie Fisher „The Princess Diarist“ – jau ne kartą minėta ir bloge cituota;
    2. Robert Pobi „Bloodman“ – įtempta, kruvina ir netikėta.
    3. Michael Poore „Up Jumps The Devil“ – juokinga, išmoninga, gera.

    Metų muzika:
    1. Heather LaRose – New Moon

    Can you feel the blood pumping through your veins
    As your heart beat changes pace
    Can you hear the wind calling out your name
    As you’re fighting to stay tame

    2. Beware of Darkness – Present Past Future

    I’m scared of the future
    And I hate my past
    The present hurts too much
    But I know it won’t last, know it won’t last
    I’m scared of the outcome
    Of what I could become
    And I know if I don’t do something that I will be done

    3. LP – Lost on you

    Metų planai:
    1. Talinas sausį;
    2. Skersai išilgai Gran Kanariją kovą;
    3. Tikriausiai Iron Maiden birželį.
    4. Italų kalbos kursai;
    5. Pradėti trečią knygą.
    6. Labai svarbus piešinys ant kūno.
    7. Pilates.

    Metų pažadai:
    Bet koks ramybės pažadas sprogs man į veidą kai pigi bambioškė, jaučiu jau dabar.
    TIesiog, turėčiau daugiau sportuoti, sveikiau valgyti ir gerti daug vandens.

    26168330_1763398610346443_5675592316269575319_n.jpg
    Bring it on.
    BRING IT ON.

  • Buitis,  Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  lovable stuff

    Sutrauka 2017-ieji

    we-are-here-to-laugh-buk

    Ši Ch. Bukowski citata man galvoje skamba visus metus. Šie metai buvo tokie pilni, kad po jų jau bet kas gali būti – bring it on!

    Ko pernai žadėjau sau?
    4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.
    Oh poor poor poor naive me.

    Viskas prasidėjo susipurtymu darbe vasarį, po kurio sekė panika dėl turberkuliozės, o lygiagrečiai dar reikėjo susirašinėti su leidyklomis dėl knygos. Tada gegužę dirbau Milane ir nepamenu kada buvo taip sunku su savim, o birželį jau grįžau ten atostogauti. Rugpjūtį reikėjo lipti ant scenos, rugsėjį – keisti butą ir vos jį pakeitus vėl krautis daiktus į Milaną, paskui į Varšuvą, paskui… dv apie viską iš eilės.

    Metų žygiai:
    1. Nica ir Monakas;
    2. Milanas (+palėkimas iki Lugano);
    3. Atostogos aplink Gardos ežerą (Via ferratos, Gardaland, Venice);
    4. Talinas;
    5. Kolka rags (spontaniška kelionė, kuri laimėtų keisčiausios apdovanojimą. Nes miegot bačkoj be elektros prie jūros yra gerai ir labai rekomenduotina);
    DSC_2125
    6. Vėl Milanas (+palėkimas iki Turino);
    7. Varšuva;

    Metų pasirodymai:
    1. Blue Foundation
    2. Evanescence
    3. Alice Cooper
    4. Rammstein
    5. NICK CAVE & THE BAD SEEDS
    6. LP

    Metų sportas:
    1. Nubėgau 167 km iš viso. Ir pagaliau nubėgau 10 km. Net ne kartą. Per Vilniaus maratoną užtrukau 1 valandą 50 sekundžių – 9 min geriau nei treniruočių laikas.
    DSC_2179
    2. Nuirklavom, deja tik ~19km. Ir fuk ju, Belmonto užtvanka, kad griūni.

    Metų sveikatos dislike: ankstyvą rytą speneliais prisiglausti prie šalto paviršiaus plaučių nuotraukai, bei kairysis klubas, kuris pradėjo skaudėti po maratono #babytė

    Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje, jau greit 12 metų. Brangusis, jei mūsų meilė būtų vaikas, kitąmet ji jau baigtų mokyklą *apsivemia veivorykštėm*

    Metų pokytis: Naujas butas, KURIS OMG YRA NEREALUS.

    Metų suvokimai: Viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma ir aš viską galiu, o ko negaliu – fake it, make it, smile and wave.
    Ir kartais, kartais sveika truputį labiau atsiverti žmonėms, truputį labiau jais tikėti ir truputį labiau pražiūrėti jų trūkumus.

    Metų pergalė: BESIELĖ. Pirkti čia!

    Metų sugrįžimas: vėl grafomaniškai rašau poeziją.

    Metų pirkinys: Fotoepiliatorius + Nikon fotoaparatas eksperimentams + Cards Against Humanity;

    Metų filmas:
    Jei atvirai… I’m not impressed.
    1. Pagaliau pažiūrėtas „Seven„:

    2. Kingsman. The Golden Circle:

    Metų serialas:
    How to get away with murder:

    Ir visiškai džiugiai atradau „RuPaul’s Drag Race“. Eat your heart out.

    Metų skaitiniai:
    Įveikiau Good Reads reading Challange! 33 knygos (iš kurių 2 – trumpos istorijos). Sąrašas čia.
    Top 3:
    1. Carrie Fisher „The Princess Diarist“ – jau ne kartą minėta ir bloge cituota;
    2. Robert Pobi „Bloodman“ – įtempta, kruvina ir netikėta.
    3. Michael Poore „Up Jumps The Devil“ – juokinga, išmoninga, gera.

    Metų muzika:
    1. Heather LaRose – New Moon

    Can you feel the blood pumping through your veins
    As your heart beat changes pace
    Can you hear the wind calling out your name
    As you’re fighting to stay tame

    2. Beware of Darkness – Present Past Future

    I’m scared of the future
    And I hate my past
    The present hurts too much
    But I know it won’t last, know it won’t last
    I’m scared of the outcome
    Of what I could become
    And I know if I don’t do something that I will be done

    3. LP – Lost on you

    Metų planai:
    1. Talinas sausį;
    2. Skersai išilgai Gran Kanariją kovą;
    3. Tikriausiai Iron Maiden birželį.
    4. Italų kalbos kursai;
    5. Pradėti trečią knygą.
    6. Labai svarbus piešinys ant kūno.
    7. Pilates.

    Metų pažadai:
    Bet koks ramybės pažadas sprogs man į veidą kai pigi bambioškė, jaučiu jau dabar.
    TIesiog, turėčiau daugiau sportuoti, sveikiau valgyti ir gerti daug vandens.

    26168330_1763398610346443_5675592316269575319_n.jpg
    Bring it on.
    BRING IT ON.

  • Filmai,  knygos,  lovable stuff,  missing thoughts,  Uncategorized

    Kodėl noriu atsiprašyti Princesės Lėjos?

    Ar jūs žinojot, kad Carrie Fisher, vaidinusi Princesę Lėją yra rašytoja? Įdomi, kandi ir juokinga rašytoja.
    Nes aš tai nežinojau.

    fishrt

    Any people who use language the way the British do – with colloquialisms like „twat“ (rhymes with „fat“) and „cunt“ (rhymes with everything)  at their core – how could you ever tire of listening to and/or interacting with such a gang?

    Pirmiausia pažiūrėjau „Star Wars: The Phantom Menace“, 1999 metais, kai buvau vienuolikos, dar gyvavusiame „Lietuvos“ kino teatre. Išgyvenau tokį crush for Obi van Kenobi (Ewan McGregor at that time), kad meilės ilgaplaukiams vyrams neišsigydžiau iki trisdešimties.
    Senuosius filmus išvydau tik po kokių trejų metų, kai juos rodė TV3.

    (paaiškinimas labai jauniems skaitytojams – gudžiais ~2002 metais, ne tik, kad nebuvo tokio džiaugsmo kaip linkomanija.net, piratebay.org ar filmai.in, bet ir internetą dažniausiai turėdavom nuo 17 val arba visą parą, bet tik 4 Gb/mėnesiui. Filmą siųsdavais per Emulę ir per visą naktį,) 

    Dabar mano chalatas – džedajiškas, o ant sienos sukryžiuoti kaba du light saber’iai, kuriuos kalėdiniu laikotarpiu apvynioju lempučių girlianda. Bet aš prasta fanė. Kaip ir su muzika – galiu mintinai mokėti visas grupės dainas, tačiayu nežinoti vokalisto vardo, amžiaus ir vienu atveju – net lyties.
    Nežinojau, kad Carrie Fisher rašo.
    Nežinojau, kol po jos mirties nepamačiau atsitiktinės knygos apžvalgos.
    Nusipirkau „The Princess Diarist“ ir aš atsiprašau, Princese, kad tiek daug turėjo nutikti, kad tuos tekstus atrasčiau.

    Jei visiškai nemėgstate Star Wars, nesipurtykit, nes knyga iš tiesų yra apie pačią Carrie, pirmojo filmo užkulsius ir slaptą romaną su Harrison Ford, taip pat apie liūdesį, kurį išduoda senų dienoraščių ištraukos.

    carrie
    Sullen and scornful; a real Marlboro man
    The type who pours out the beer and eats the can
    A tall guy with cultivated leer
    One you can count on to disapprove or disappear
    I knew right away that he was a find
    He knew that you had to be cruel to be kind
    Given this, he was the kindest man I’de ever met
    Back came my sense of worthlessness
    And my long lost pangs of regret
    I was my old self again, lost and confused
    Reunited with that old feeling
    Of being misunderstood and misused.
    Sold to the man for the price of disdain
    All of this would be interesting
    If it weren’t so mundane.

    Prieš dešimtetį būtų pataikę į patį gerai užmaskuotą centrą.

    I suspect that no matter what happens I will allow it to hurt me. Eat away at my insides, as it were – as it will be. As it always has been. Why am I so accessible? Why do I give myself to people who will always and should always remain strangers? I have always relied on the cruelty of strangers and I must stop it now. I am a fool. I need a vacation from myself. I am not very good at it lately.

    The compromise I made was not an easy thing to do
    It was either you or me and I chose you
    Although far from a joker you spoke in wry, wry riddles
    I could’ve given you so much but you wanted so little
    I thought you might supply some tenderness I lacked
    But out of all the things I offered you took my breath away
    And now I want it back.

    Man labai gaila, Princese, kad tavo žodžių neatradau anksčiau.

  • Filmai,  lovable stuff

    Susiplėšyk ir susisiūk arba One more time with feeling

    Būna, negali numatyti net ir mažiausio veiksmo pasėkmių ir kaip ilgai jas jausi ir kentėsi.
    Taip netyčia radau vyrą jau dešimtmečiui. Taip vienas atmestinai parašytas ir nerūpestingai išsiųstas CV davė karjerą, kurios tada niekas neplanavo.

    Kai penkiolikos metų parsipūčiau Iron Maiden ‘Rainmaker’, negalėjau žinoti, kad po daugiau nei dešimtmečio stovėsiu jų koncerte.

    Kai nuobodžiaudama pradėjau žaisti Dragon Age, nenumaniau, kad tai baigsis šimtais žaidimo valandų, sunkiais sprendimais ir milžinišku įkvėpimu kitiems dalykams.

    Kai įsijungiau pirmą Supernatural seriją, nežinojau, kad po 5 sezonų serialą mesiu, nes dėl svetimų veikėjų dėl nesuvokiamų priežasčių skaudės per daug.

    Kai atsiverčiau pirmą „Invisible Monsters“ puslapį, nežinojau, kad skaitysiu tuos pačius puslapius dešimtis kartų ir galvoje kartosiu kaip mantrą.blood

    Kartais nežinai, kad smulkmena gali vėliau tau reikšti begalybę.

    Aš nepamenu, kada išgirdau Nick Cave pirmą kartą. Dabar, žvelgiant atgal, atrodo, kad jis visuomet buvo. Kartais klausomiausių dainų sąraše, kartais kažkur tolimoje paraštėje lyg aidas. Bet visuomet buvo.

    One more time with feeling – filmas apie naujausiojo Nick Cave albumo Skeleton tree kūrimą. Tokių filmų aš įprastai nežiūriu.
    Bet kai vakar kino salėje užgeso šviesos, labai greit supratau, kad šitas filmas mane suplėšys, susiūs ir po dviejų valandų būsiu truputį kitokia.

    Apie ką jis – nepasakosiu.
    Jei kada nors turėsite galimybę – būtinai pažiūrėkite. Nes be proto gražu.
    Albumas nuo šiandien ryto sukasi Spotify (ir mano ausyse).

    Rip yourself open. Sew yourself shut – rašė Chuck Palahniuk.

    enhanced-buzz-29774-1376323276-24

  • Filmai,  lovable stuff,  missing thoughts

    “It’s not what a movie is about, it’s how it is about it.” #TOPas

    tumblr_lzw4pb8hlm1qjh2m2o1_500_largeAtėjo žiema ir iš esmės daugiau nelieka jokios kitos veiklos kaip gulėti lovoje, gerti ir žiūrėti filmus. Galimos įvairios šių veiksmų kombinacijos. Dar girdėjau, kad kiti žmonės visai džiaugiasi žiema, bet niekada per daug nepraktikavau tokių veiklų.

    Ir dar bėda ta, kad gyvenime nieko įdomaus nevyksta, o parašyti apie ką nors reikia.

    Filmų su vyriškiu mes pažiūrim nemažai, tik aš labai išranki, jis mažiau. Nežiūriu dramų ir romantikos, beveik nežiūriu komedijų ir tikrais įvykiais paremtų istorijų apie politiką, karą ar verslą. Niekada negalėjau suprasti moterų, kurios sako „parekomenduokit kokį filmą, noriu paverkti“. Todėl, jei filmo treileris ar aprašymas sukelia man įtarimą, kad verksiu, aš jo nežiūriu. Tiesa, porą kartų išsidūriau ir vis dar pykstu ant „Gravitacijos“ ir „Extremely Loud and Incredibly Close„. Vyriškis pastoviai juokiasi, nes daugybę kartų žiūriu tuos pačius filmus ir serialus. Bet čia mano safety zone. Ir nebūtinai tie filmai yra geri, bet dažniausiai yra priežasčių, kad ir pačių mažiausių,kodėl jie man patinka.

    Topas būtų toks:
    1. The Royal Tennenbaums
    Mačiau gal keturiasdešimt kartų, jei ne daugiau. Visomis prasmėmis tobulas filmas, pastoviai rūkanti Margot irgi arti tobulybės. NUostabus garso takelis ir tokios scenos:

    2. Watchmen
    Turiu velniškai trumpą attention span ir trijų valandų filmas man dažniausiai nėra įveikiamas, tačiau šį visą prasėdėjau išsižiojus. Tikriausiai vienas tobuliausių garso takelių EVER. Dievinu Jeffrey Dean Morgan as a Comedian, visą tamsą, purvą ir smurtą. Gal tik Dr. Manhatten blu penis man nelabai.

    3. Le fabuleux destin d’Amélie Poulain
    Čia tikriausia toks mergaitiškas standartas. Bet man viskas taip gražu, kad pažiūri ir pasidaro gera.

    4. American Beauty
    Irgi matytas jau dešimtis kartų.

    5. Wanted
    Aš puikiai suprantu, kad bending bullets is bullshit. Bet Angelina Jolie, James McAvoy, Thomas Kretschmann viename filme ir nerealios, bet gražiai pagamintos šaudynių scenos ir Nine Inch Nails garso takelyje yra labai gerai. Ir dar šitas scena:

    6. Demolition Man
    Apie šitą filmą jau kartą rašiau.

    7. Dogma
    Tikriausiai šitas filmas turėjo daugiau įtakos mano požiūriui į religiją nei 12 metų tikybos pamokų. Viskas čia gerai ir jei nematėt – it’s a must. Ir Carlinas vaidina kunigą, kas tik sukuria papildomą vertę.

    8. The number 23
    Nu aš dievinu nejuokingą Jim Carrey.

    9. Queen of the Damned
    Taip taip, žinau, kaip Anne Rice gerbėja, turėčiau minėti „Interview with a vampire“, o šitą ekranizaciją pamiršti, tačiau garso takelis čia dieviškas, pusnuogis Stewart Townsend yra labai gerai, o vampyrai irgi mergaitėms patinka. Ypač tokie, kurie suck blood, not cock.

    Čia tik keletas, gal kada pratęsiu. Jei turite priekaištų dėl mano skonio, visuomet galite apie tai mane informuoti. Skundų knygą atsiųsčiau.

  • Filmai,  wtf time

    Old movies and sea shells.

    Vakar pramoginiais tikslais pažiūrėjau šį video:

    Ir ta proga prisiminiau daug smagių 1990 – 2000 metų veiksmo filmų. Kadangi mano tėvukas šiuos tikrai mėgsta, tikriausiai mačiau visus, kuriuos rodė televizorius. Kartais net pasiilgstų tų ne visai logiškų veiksmo filmų su raumeningu pagrindiniu veikėju ir mirtinai juokingai dabar skambančiais dialogais. Tiesa, kai prieš porą metų su tėvuku žiūrėjom A-Team kino teatre, maniau kad jis pasiųs nx visą kino salę ir išeis filmo viduryje, nes medikų sraigtasparniai tokių triukų ore nedaro. But what can you do – guy knows his planes.

    Bet vienas mėgiamiausių mano filmų buvo 1993-iųjų „Demolition man“ (lietuviškai berods „Visa griaunantis“) su dar visai jaunu ir visai išvaizdžiu Stalone. Tai vakar prisiminusi jį parsisiunčiau ir pažiūrėjau dar kartą.

    large

    Tie kurie matėt, tikriausiai prisimenat sceną  apie tris jūros kriaukles. Ir tualetinį popierių. Tie, kurie neprisimenat – pažiūrėkit:

    Vakar susimąsčiau, kad nuo to karto, kada filmą išvydau pirmą sykį, praėjo jau kokie penkiolika metų, bet aš taip ir nežinau how to use fucking sea shells. So today I googled:

    i-mockery-three-seashells

    It’s not pleasant. BUT NOW YOU KNOW.
    O išsilavinimas dar niekam nepakenkė.

  • Filmai,  gyvenimo tiesos,  knygos,  lovable stuff,  missing thoughts

    And what is an angel but a ghost in drag? *

    Dabar aš bent jau iki alkūnių sulindusi į Anne Rice „Queen of the damned“. Nors girdėjau, kad nuo ketvirtos ar penktos knygos visos „Vampyrų kronikos“ išsikvėpia, bent jau kol kas tai vienas geriausių dalykų, kurį laikiau rankose per paskutinį pusmetį (čia galite pasidaryti pošlų išvadų, nes jos turėtų čia būti xD )

    Ir dar knygose pilna Stano Rice* poezijos, kuri man tikrai patinka:

    The dead don’t share.
    Thought they reach towards us
    from the grave (I swear
    they do) they do
    not hand hand their hearts to you.
    They hand their heads,
    the part that stares.

    Arba:

    Wings stir the sunlit dust
    of the cathedral in which
    the Past is burried
    to its chin in marble.

    And of course, Lestat is always relative:

    Šiandien labai šviečia saulė ir man atrodo, kad aš išgyvenau dar vieną žiemą. Ta proga – mixas.

     

  • Filmai,  reality bites

    Apie sekmę, arčiau ir nekalėdiškus filmus

    Visai neseniai ėjau iš maksimos ir prisiminiau, kad kažkada buvo tikėjimo.
    Kai buvau trylikos, buvau Slovakijoje ir iš ten parsivežiau tokį paprastą pakabuką ant kaklo, kurį kelerius metus laikiau savo didžiausiu amuletu. Kodėl? Todėl, kad kai jį pirkau, pritrūko keleto pinigų ir pats gražiausias vaikinas iš visos eskursijos man jų paskolino, o, kai mėginau skolą grąžinti, mostelėjo ranka ir romantiškai pasakė ‘tiek to“.
    Paskui dar buvo galimybė, kad jis mane pabučiuos, bet kaltę galima suversti česnakiniams čipsams, ar kažkam, o kitos progos tam aktui atlikti nebuvo, kaip ir progos dar kada nors susitikti. Bet pakabukas ant mano kaklo be pertraukų praleido porą metų ir prieš kiekvieną sprendimą spausdavau jį tarp pirštų.

    Dabar tokiuose dalykuose nebėra prasmės. Tik diena šiek tiek praskaidrėja, kada kaina čekyje yra 6.66 Lt.

    Šiandien kažkokios ne Kalėdos. Televizorius rodo „Closer“ su Jude Law, Julia Roberts ir Natalie Portman.  Filmas nėra kalėdinis. Niekas niekas niekas nėra.

    Anna:We do everything that people who have sex do!
    Larry: Do you enjoy sucking him off?
    Anna: Yes!
    Larry: You like his cock?
    Anna: I love it!
    Larry: You like him coming in your face?
    Anna: Yes!
    Larry: What does it taste like?
    Anna: It tastes like you but sweeter!
    Larry: That’s the spirit. Thank you. Thank you for your honesty. Now fuck off and die, you fucked up slag.