gyvenimo tiesos
-
Melaforas (?) *, kuris į lietuvių kalbą gerai nesiverčia
* Malaphor is an informal term for a mixture of two aphorisms, idioms, or clichés. Also called an idiom blend. Google translate verčia jį į „melaforą“ ir tada tas pats Google nežino, kas tai yra. LOL.
Pavyzdys:
It’s not rocket surgery.
(It’s not rocket science + It’s not brain surgery, get it? GET IT?)Dar keletas pavyzdžių:
You opened this can of worms, now lie in it.
Until the cows freeze over.
Whatever floats your flag.Su lietuvių kalba irgi taip išeina:
Kad ir kiek vilką bešertum, vis tiek kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių.
Ir akmuo kruta tinginio valgomas.
Bijai vilko – žinai kelią.
Moki žodį – neik į mišką. (see what I did here?)Bet mano pats mėgstamiausias: We will burn this bridge when we get to it.
Ir tada pažiūriu į savo ateinančių dviejų mėnesių gyvenimo planą, kuriame tarp daiktų pakavimo, kraustymosi į naują butą, knygos pristatymų, darbinių kelionių/nekelionių, Nick Cave koncerto ir dar kažko, ką tikrai pamirštu, turiu rasti laiko kelis kartus įkvėpti ir gal net kokią valandėlę paspoksoti į lubas.
Nieko, pamiegosiu lapkritį.O dabar – ramiai – tiltas po tilto – will burn when I get to it.
-
Kevinas, 62, Milane
Kažkada norėjau kalbėtis su pačios sugalvotu veikėju. Kartais vis dar jį prikeliu.
Šiandien aš labai norėčiau pasikalbėti su Kevinu.
Keviną sutikau Milane, bare, kuris mane keletą savaičių beveik įsivaikino.
Jis – nuolatinis pubo lankytojas, nors už 300 metrų turi kokteilių barą, tačiau alus jo bare šūdinas, todėl jo gerti ateidavo ten. Turėjo savo vietą prie baro, kurią aš, vieniša užsenietė, netyčia per keletą vakarų okupavau su savo rašliavom ir skaitiniais. Kevinas džentelmeniškai leido man ten pasilikti, o aš nenusakomai džiaugiausi girdėdama nelaužytą anglų kalbą.Kevinui 62 ir jis iš Londono. Į Milaną atsikraustė prieš daugiau nei dvidešimtmetį „just because he felt like it„.
„Žinau, kad reiktų mažiau gerti ir daugiau judėti“ – prisipažino jis įsispraudęs greta manęs prie siauro baro ir patapšnojo per pūspantį savo pilvą.
Jis du kartus išsiskyręs ir tris kartu vedęs. Visas labai mylėjo ir visas tebemyli. Turi tris kates ir du šunis.
Dar turi du sūnus, vienas jų dirba jo bare. Sutikau ir jį, buvo labai girtas ir labai pankas.
„Still looking for his place in life, you see“ – paaiškino man Kevinas.
Žinau, žinau, iš tiesų jis tik nutukęs britas, kuris geria per daug. Bet tuo kelis vakarus, kai susiremdavom alkūnėmis, aš turėjau daug filosofinių jaunatvinių klausimų apie savo vietą, prasmę, emocijas ir prioritetus, o jis norėjo klausytis.– That pain you are talking about, the most recent one, it will pass, you sound like someone who will survive it.
– I know. But I’m afraid that with every passing you ability to feel passes away a little bit too.
– No it does not. Do not worry, next time it will hurt like hell, I promise. And it will also pass.… pasakė Kevinas ir pastatė man alaus.
„I hate those italians with all their hugging and kissing all the time. Get a job or something“ – skundėsi jis, tačiau mano paskutinį vakarą itališkai išbučiavo man žandus ir pamerkė akį.
Tikriausiai niekada jo nebesusitiksiu. Net jei ir vėl atsidursiu Milane ir grįšiu į tą patį pubą, jis gali būti kur nors kitur. Just because he will feel like it.
-
Kaip sustot įsibėgėjus
Kur buvau dingus? Daugiausiai laiko praleidau makaronų, picų ir labai vidutinio alaus žemėje – Italijoje. Užsisukusi uragane su komandiruote (pasakojimas TBA), leidykla – atskiras pranešimas irgi bus, atostogomis… Aš neturėjau laiko niekam, o ypač sau.
Gera pagaliau grįžti.Aš niekada nebijojau aukščio. Nesustingdavau ant aukščiausios medžio šakos, ar atrakcijonų parke, iššokdavau iš medžio, pereidavau tvora, nušokau nuo tilto su virve. Man nebaisu. Tiesa, vieną kartą neįlipau į pajūrio apžvalgos bokštą paimti Geocache. Bet bokštas buvo senas, nestabilus, aprūdiję, o viršuje dar dūzgė vapsvų lizdas. Todėl nurašiau tai sveikam protui.
Kalnuose ir medžių parkuose su vyru vis juokėmės (iš tiesų vyras daugiau keikėsi, nei juokėsi), kad mano vienas saugiklis perdegęs, o aš spėliojau, kur vis dėlto yra mano riba.
Šita nuotrauka atrodo kaip ir kitos 107 šių atostogų nuotraukos – aš ir Via Ferrata (ir dar Manto koja), tačiau man būtent ši nuotrauka patinka labiausiai. Todėl, kad joje aš išsigandau ir sustojau.
Žengiau ant atbrailos ir supratau, kad aukštai. Tada dar kvailo principo vedina nusileidau keletą metrų žemyn ir supratau, kad toliau – niekaip.
O atrodo, kas čia tokio – tas pats trosas, tie patys du karabinai, sauga, ta pati atbraila… Bet kažkodėl – niekaip.Dabar, kai užsimerkiu, matau kaip žingsnis po žingsnio tą atbrailą įveikiu,
tačiau tą kartą reikėjo apsisukti ir grįžti atgal.
Reikėjo atsisakyti vieno iššūkio, kad įveikti dešimtį kitų (look, I got all very deep here).
Dievaži, jei toks pirmas pusmetis, tai kokie bus likę metai?
I was your sailor, your demon
Your lover, your overbearing best friend
Hoping for some attention
I saw through your automatic heartache
Now I know that love is as love was
It’s downhill from here -
Būrėjai, aiškiaregiai, atsakikit į klausimą – Sapnai edition
Kai prieš metus viena draugė, kurią laikau labai racionalia asmenybe, mane pakvietė mane į Būrėjų ir Aiškiaregių FB grupę, parašiau jai tris raides:
– WTF?
– Palauk ir pamatysi, – pasakė ji.Palaukiau ir pamačiau, ko nemačiusi. Žinoma, grupė administruojama, prižiūrėta ir žmonės dažniausiai vieni kitiems malonūs, bet perliukų ten uždera ne prasčiau nei supermamyčių pokalbiuose.
Sapnai visada domino žmones, ji visada buvo mystifikuojami – paslaptingi proto kūriami vaizdiniai kūnui miegant… Aha, LOL. Gal ne man juos teisti, kai visas blogas kraujuoja nuo mano pačios sapnų, bet… nu… aš skyrybą moku. Daugiau ar mažiau.
Ką tai reiškia? Kad ateina žiema, reikia UGGsų ir vilnonių kojinių. Paliubomu. (yay, rimuojasi!)
Yep, UGGsai for you too. Jei su klausėja aukščiau susimesit, gal rasit akciją „Keturi batai už dviejų porų kainą“.
Kai reikia kovot su „dusem“ ir dar labai piktom, padėt tik druska ir Supernatural.
PS. jei barstysit ne druską, o koksą, sapnai bu įdomesni ir problemos garantuotai bus kitos.…Pavyzdžiui tokios:
Labuka pirk užuolaida. UGGsai tikriausiai irgi nepamaišys, bet iš vienos algos gali neužtekt.Patarimas gauna +10 taškų iš manęs ir jo autorė – gerą karmą bent porai metų. Neabejoju, kad ugnis simbolizuoja turtus, kurie įgyjami po sėkmingo sandorio. Ir pagropto vaiko. Yep. This is it.
Is this a real life?
Tai, ką autorė vadina „nesapnu“ man yra 7 alaus per 2 valandas.
Patarimas? Bent retkarčiais blaivybė yra labai gražus ir nuostabus dalykas. Everyone should try it. -
Laimė ir mūsų jaunystės klasikas Bon Jovi
Dabar čia bus beveik real time literatūrinis eksperimentas.
Aš pat neįsivaizduoju kuo jis baigsis, bet stay with me, this might be a fun ride.Atsidarau Dabartinį lietuvių kalbos žodyną ir ieškau žodžio „laimė“.
Pasirenku geltonai pažymėtą antrąją reikšmę (nes man reikia daiktavardžio, šitame eksperimente daugiau taisyklių, nei buvo galima pagalvoti iš pradžių. Suprask – bent keletas). Važiuojam toliau.Ir čia aš giliai nusiviliu, nes jau antras žingsnis bus grąžina prie žodžio „laimė“:
Tikėjausi bent 10 žingsnių verto paklaidžiojimo, kurio išvada būtų laimė = kibinas (ir kas gali teikti, kad kibinas nėra laimė?)
Bet, kaip sakė mūsų jaunystės dienų klasikas Jon Bon Jovi – „Life is life“.
Kaip rodo mano ką tik atliktas tyrimas, laimė = laimė.[Iš tiesų, tyrimas parodė, kad laimė = sėkmė ir sekmė = laimė, tačiau dar pirmam kurse universitetas mane išmokė, kad jei a=b ir b=c, tai a=c. tranzytivus sąryšis, tsakant.]
Tikriausiai pirmas brandus šių metų atradimas yra toks, kad laimė yra labai ilgalaikis reiškinys. Jei ji yra, tai ji nepavirsta į nelaimę tik dėl to, kad pameti penkis eurus, peršali ar tave aptėškia automobilis.
Gal man haliucinacijos. Atrodo, kad pastaruosius metus galva tiesiog liepsnojo stresu (aš rimtai įsivaizduoju, kad magnetinio rezonanso nuotraukoje mano galva buvo raudona nuo streso). Ir dabar šitiems uždegimo židiniams užgesus, man tikriausiai haliucinacijos.Bet iš tiesų kartais aš tiesiog būnu sau kažkur tokia absoliučiai laiminga dėl nieko, kad, kai pirmą kartą taip pasijutau, išsigandau beprotiškai.
[ne, ne, ant pigesnių narkotikų neperėjau, viskas kontroliuojama]
[ne, seneli ir močiute, jokių narkotikų aš iš vis nevartoju, čia taip vaikai kalba šiais laikais. Linkėjimai!]Aišku, aš laiminga, bet mane vis tiek siaubingai erzina daugybė dalykų.
Pavyzdžiui, kad negaliu ofise garsiai keiktis, nes kažkaip nepadoriai atrodo.
Ir kad vėjas belenkoks, ir iš mano palto kapišono padaro parašiutą.
Kad papūga šika ant durų.
Kad turiu planuot atostogas (kas mane džiugina), bet man reikia dviejų savaičių atostogų, kad suplanuočiau atostogas.
Kad DA:Inquisition DLC pilnas loginių klaidų.
Tada dar suskyla telefono ekranas (labiau nei buvo suskilęs) ir nors cypk kaip pikta.
Ir dar pikta, kad jei ilgiau pacypiu, skauda gerklę.
Kad žiemos vakarai rožiniai kaip kūdikio užpakaliukas. [Labas, Egle!]Bet laimė yra laimė.
Breathe in strength, breathe out bullshit.Mėnesio Spotify atradimas:
I don’t want to rest in peace, we can haunt each other’s dreams.
We’ll fight underneath this turf, bicker away in darkness.
We’ll find our way to result our way from the lands of the living.
We’ll find a common ground and fall in love all over again. -
Laikinumas ir Paulo Coelho*
Štai ką sako Dabartinis Lietuvių kalbos žodynas:
Man laikinumas yra safety blanket.
Nepatinka butas, nes brangus, kilimai ant sienų, trūksta durų? Px, po metų išsikraustysiu.
Nepatinka kambariokai, nes debilai** ir smirda**? Px, po metų jie išsikraustys.
Nepatinka darbas, nes rėkia ir nemoka algos? Px, tuoj galiu pareiškimą padėt.
Nepatinka plaukų spalva, nes šlykšti? Px, persidažysiu.
Nepatinka, kad čia vardinu nesąmones? Px, tuoj ir man nusibos.Aš žinau tris laikinumo rūšis:
1. Tas blogas
Čia kai baigiasi santaupos, darbo kontraktai, meilė trunka trejus metus. Ir viskas, kas gerai, baigiasi, arba nuolatos reikia drebėti, kad tuoj baigsis.2. Tas fainas ir dvasingas
Reikia mėgautis trapumu – trumpu žiedų žydėjimu. Vienadienio drugelio sparnų plasnojimu. Debesimis ir vaivorykštėmis. Rudeniniais lapais. Rasos lašeliais and sunkių žiedų. Šiltu vėju. Į žolę bumpsinčių obuolių garsu. Tai yra gražu, nes laikina ir trapu.
Čia labai gili mintis.
Ne be reikalo miniu Coelho.3. Tas mano (žr. aukščiau)
Viskas, kas yra blogai anksčiau ar vėliau baigsis. Pasiguoskim tuo.
Memento Mori (čia, kad nuslopinti optimizmą).
Keberiokšt.
O iš tiesų laikas susivokti, kad daug dalykų mano gyvenime ir neturi keistis, nes jie labai geri ir man patinka.Pradėjus Paulo Coelho, juo reikia ir pabaigti:
– Jei Paulo Coelho parašytų „50 shades of gray“ gautųsi labai prastas Dekameronas.
(visos autorinės priklauso Eglei)* Atsirašau nusivylusių ir apgautų, bet Coelho aš čia naudoju sarkastiškai. Visur jį naudoju srakastiškai.
** Niekas neįsižeiskit, jokių konkrečių kambariokų omeny neturiu. Nebent tas dvi debiles iš barako. -
Apie laimę ir kitus demonus
Vis iš arčiau į nugarą alsuojant trisdešimtmečiui filosofinis laimės klausimas iškyla vis dažniau ir dažniau.
Nes kažkada kažkas mūsų ir jaunesnėms kartoms pasakė, kad mes privalom užaugę tapt laimingais. Žmonės klausia vaikųkuo jie nori būti uždaugę ir labai džiaugiasi, kai šie atsako „būsiu savimi“ arba „būsiu laimingas“. O kad taip paprasta būtų…
Mūsų tėvams laimė dažnu atveju būdavo aukštojo mokslo diplomas, darbas ir nuosavas butas, tada – šeima, vaikai, automobilis, gal nuosavas namas. O štai mes sugalvojom, kad ne piniguose, diplome ar vedybiniam guoly laimė ir ėmėm IEŠKOTI SAVĘS.
Ir nieko nesmerkiu – aš viena iš jūsų. Prieš porą metų guodžiau save straipsniais apie ketvirčio amžiaus krizę. Dabar suprantu, kad ketvirtis jau praėjo, krizė – ne. Ir jau pasisupusi karuselėje būsiu gydytoja – ne, programuotoja – ne, žurnalistė – ne, dirbsiu reklamoj – ne… Vėl galvoju kuo nauju čia galėčiau užsiimti. Nemanau, kad tam bus pabaiga.Tiesa, kurią pirmą sykį išvydau dirbdama „Lotosų jūroj“ ir dėliodama natūralius smilkalus iš ožkų mėšlo, – Kančia kyla iš troškimo. Kuo mažiau nori, tuo mažiau ir verki negavęs. Maybe sounds harsh. Life is harsh. Deal with it.
Jei nė nesitiki, kad iš darbo išeisi 17:30, tai nesinori taip labai verkt iš jo išėjus 19:30. Patikrinta praktikoj.Kita ne mažiau svarbi tiesa – nuo savęs nepabėgsi. Mačiau daugybę tų, kurie manė, kad naujas būstas, naujas miestas, naujas meilužis ir dar trys naujos katės atneš laimę, tačiau ne. Iš principo taip gyvenimas neveikia. Todėl prieš pradėdamas bėgimą turi susitvarkyt su savo galva.
Ir trečia banaliausia tiesa – juokas. Nes nėra nesekmės, kurios savikritiškas juokas nepataisytų. Kad ir per ašaras.
Ir kalbant apie juoką – visą savaite be sustojimo klausau Bo Burnham – God’s Perspective:
Ir perfrazuojant Bo:
If you want happiness then the happiness has gonna come from you. -
Gyvenimo tiesos #13 Darbas
Horoskopais aš netikiu, bet šiandieninis atrodė taip:
Darbas ir dar kartelį darbas. Ir nieko, išskyrus darbą.
Ir tai buvo pirmas kartas, kada horoskopas buvo teisus.Namo grįžau 21:20 ir informavau apie tai Lizzy. Gulėdama ant šildomų grindų, kad galūnės atitirptų.
NėrGyvenimo: Čiuju pirmą kartą horoskopas buvo toks teisus
NėrGyvenimo:Ką tik iš darbo grįžau
Lizzy: whatta
Lizzy: horoskopas šnekėjo apie meilę darbe
NėrGyvenimo: nebent ta meilė tarp manęs ir darbo
NėrGyvenimo: ir darbas ima mane iš užpakalio
NėrGyvenimo: prieš mano valiąNieko nebėra švento.
-
Knygos, kurios tau nebepadės
Paskutinį penkmetį mano aplinkoje niekad niekas per daug nesidomėjo self-help knygomis. Kažkas bandė skaityti „Lengvą budą mesti rūkyti“, bet pasidžiaugė, kokia labai veiksminga knyga ir toliau rūko kaip rūkę.
Paauglystėje bibliotekoje man pakliuvo „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“. Būtumėt kas nors matę mano veido išraišką, kai supratau, kad ten ne sci-fi romanas.Dar buvo dvi knygos, kurias medžiodavom biblietekose – „Medžioklės ir žūklės va
dovas merginoms“ ir „Flirto pradžiamokslis merginoms“. Apie pirmąją neatsimenu nieko, išskyrus tai, kad viršelis buvo exceptionally retarded (patikrinau google – still retarded).
Antroji kažkokiu stebuklingu būdu buvo pakliuvusi mano nuosavybėn. Ją sudarė gera dešimtis testų, kurie padėjo nustatyti kokio tipo vilioklė esi ir kokius vyrus gali apžavėti. Knygoje vos ne iki skylių buvo pieštuku pribraukyti atsakymai, kadangi visos draugės norėjo sužinoti, kuri yra „Naivi romantikė“, kuri „Aistringa patrakėlė“, kurios laukia „Nesutramdytas kaubojus“ arba „Seksualus rimtuolis“. Žinoma, kiekvieno testo rezultatus sekė praktiniai patarimai kaip elgtis.
Ačiū Dievams, tokių nesąmonių priskaičiusių trylikamečių niekas neįleido į jokius klubus, nes visos tik ir būtų nevykusiai trynusios taurės kraštą, gaudžiusios akių kontaktą ir pseudo seksualiai atmetinėjusios plaukus.
Forumiuko dėka susipažinau su kitais dviem hitais skirtais jau brandesnei moteriai: „Kodėl vyrai myli kales“ ir „The proper Care and Feeding of the Husbands„. Išgirdus pastarosios pavadinimą, primenantį šunininko vadovą, privalėjau ją paskaityti.
Pasirodos, autorė Dr. Laura yra kaip Dr. Phill ar Oprah, tik per radiją. Todėl kai Amerikoj važiuoji į darbą kamštyje, skambini su ja pasikalbėti ir tada ji apie tavo situaciją parašo knygoje labai šmaikščiu pavadinimu.Aš nuoširdžiai tikėjausi šunininko vadovo tik apie vyrus. Tada būčiau parašius labai piktą įrašą. Iš pradžių mirksėjau tankiai ir galvojau „nu wtf, negi negalėsiu pasipiktint“:
A husband is like a horse. At the end of the day he is usually rode hard and put away sweaty. Like in the movies, if his master drives and beats him, he’ll go just so far before bucking and rebelling.
If you love him, if you coax him, he’ll drive himself till his heart explodes before he will let down his master. He’ll give himself to death for the one he loves.
Which way should women handle a man?Maždaug trečiame skyriuje paaiškėjo paprasta Dr. Lauros dėstoma tiesa – moterys ir šeimos yra nelaimingos todėl, kad moterys nusprendė rinktis karjerą vietoj namų, vyro ir vaikų. Ketvirtam skyriuj knygą užverčiau.
Išvados? Man rodos visose self-help knygose jas reikia pasidaryti patiems. Tačiau galiu pagelbėti – jei jau perkate self-help knygas, tai jokios knygos jums nebepadės. Lygiai taip pat galit skaityti Žemaitės raštus.
PS. Sakykit ką norit, man vis tiek viršelių panašumas akivaizdus:
-
Gyvenimo tiesos #12. Night life
Vakar antrą valandą nakties alkūnėmis broviausi pro minias hip ir edgy jaunuolių, strategiškai labai nepatogiai išsidėsčiusių Vilniaus ir Islandijos gatvėse. Keikiausi balsu, bet juk negražių žmonių vis tiek niekas nesiklauso.
Pirma gyvenimo tiesa: šiais laikais žiūrėt į veidrodį prieš išeinant iš namų yra labai ne madoj.
Antra gyvenimo tiesa: šiam pasauly yra tokia daugybė kabakų, į kuriuos aš gyvenime nenorėčiau įkelt kojos, ir tokia daugybė žmonių, kuriems primokėčiau, kad jie su manim nesusipažintų.