• keep the dream alive,  lovable stuff,  reality bites

    Kai smegenys be tavęs rašo geresnes istorijas (su spoileriais)

    Paskutinėm savaitėm gerai rašosi.
    Niurzgant, kankinantis, atidėliojant ir zyziant, ne po penkis puslapius per dieną, bet judam teisinga kryptimi.

    Kas mane šiek tiek erzina, tai, kad smegenims nelabai rūpi, kad Wordas uždarytas, kompas išjungtas ir man pačiai savo grafomanijos jau labai gana. Ne ne, senos geros smegenys toliau gamina visiškai atsitiktinius istorijų fragmentus, sėkmingai miksuoja Avengers su Auksiniu protu, Daria su Fyre dokumentika ir dar kažkur pabarsto Hario Poterio.

    Neseniai baigiau skaityti „Abandon„. Gera knyga, apsėda, vaidena, sukasi mintyse, nepalieka ramybėje, gąsdina, įtraukia – patys vardinkit. Ir jei nenori spoilerių – sustokit skaityti DABAR.

    SPOILERIS (ne dėl greičio – BOOM – medinis bajeris)

    1893 Kalėdų rytą pranyksta visas kalnakasių kaimelis. Niekas gerą šimtmetį nežino kur ir kodėl.
    2009 metų ekspedicija tariamai ten vyksta fotografuoti vaiduoklių, o paslapčia – dėl krūvos pradingusio aukso. Paraleliai pasakojamos dabarties ir praeities istorijos.
    Iš tiesų, iš proto išėjęs kunigas suvaidinęs indėnų išpuolį visą kaimą užrakina senoje šachtoje kalne ir už jų nuodėmes palieka mirti iš troškulio.
    Ir dar pora gana siaubingų dalykų įvyksta, bet šitų galiu ir nepasakoti.

    SPOILERIS BAIGIASI

    Aš šiek tiek klaustrofobė. Ir nebandžiau, bet šaltiniai sako, kad mirtis iš troškulio gana siaubinga, o dar ir knygoje labai vaizdžiai aprašyta. Tai vis pakontempliuodavau kai kurias scenas naktį spoksodama į lubas.

    O kadangi jau įjungiau smegenis kurti, tai jų tempai daug didesni nei mano.

    Sapnuoju, kad ir aš gyvenu Abandon. Kad istorija vėl kartojasi, nors sykį aš jau miriau tamsoje iš troškulio. Labai apniukęs Kalėdų rytas ir visi stovyniuojame gatvėje prie mažos bažnyčios. Šalta, o rūbai atitinka laikmetį ir man taip nepatogu su tais kailiais ir sijonais.
    Negaliu ramiai nustovėti, nes žinau, kas laukia, noriu, kad viskas vyktų dar greičiau, nes tas laukimas atrodo lyg vinys kalamos į suledėjusias pėdas.
    Bažnyčioje sustoju prie durų. Beprotis kunigas sėdi prie altoriaus lyg prie stalo, jo riebaluoti plaukai driekiasi ant juodų marškinių pečių.


    Viename iš bažnyčios suolų, daug plačiau nei pridera, sėdi vaikinas, kurio pirmą kartą ten nebuvo. Vienintelis pokytis, vienintelis išsigelbėjimas.
    – Tu, – beda į jį kunigas pirštu eime į lauką. – Tu irgi, – nuo tarpdurio nusitempia ir mane.
    Dviese einame prieš kunigą ir aš girdžiu ištraukiamą revolverį. Įsikimbu į vaikino parankę, pirštus suleidžiu į grubią švarko medžiagą, lyg jis būtų pasiūtas iš bulvių maišo.
    -JisNužudysVisąKaimą.UžrakinsKalneIrNužudys, – beriu jam pašnibždom ir ieškau sąjungininko, nors, atrodo, abu pasmerkti.
    – Ei tu, – sako kunigas jam. – Klaupkis.
    Iš vaikino kišenės į mano delną įslysta sunku ir šaltas revolveris.
    Pasitraukiu toliau nuo jo ir iššaunu kunigui dar nespėjus atlaužti gaiduko. Iššaunu antrą kartą, ir trečią. Jo kraujas atrodo juodas ant juodų marškinių, o iš žaizdų dygsta tokios pačios juodos plunksnos.

    Tai gal ir geras daiktas yra tas žadintuvas.

  • Buitis,  wtf time

    Paštas, kurjeriai ir bulvės

    Nevyksta gyvenime dabar nei lūžiai, nei atsivėrimai ar susivokimai, kuriuos galėčiau čia dramatiškai žodžiais paišyti. Vyksta situacijos, blogas oras ir bulvės.

    Situacija Nr. 1  – Paštas
    Lietuvos paštas yra ta keista organizacija, kuri vis dar neleidžia atsiskaityti kortelėmis, large-1prekiauja viskuo nuo pašto ženklų iki religinio pobūdžio poezijos knygų ir svogūnų sodinukų. Visi paštą keikia, nes siuntiniai vėluoja, dingsta ir jų pakavimo taisyklės kiekvienais metais darosi vis labiau out of this world, bet monopolis sau toliau leidžia jubiliejines markutes.
    Mūsų namuose kartais įvyksta kompulsiniai pirkimai iš ebėjaus ar kokio tai alibabaexpress, nes man kartais reikia 24 porų auskarų arba žalio sijono, o vyras kartais užsimano 200 mažų magnetų, nes gi nežinai, kada gali prireikti.
    Ir tada netikėtai nutiko laiptinės remontas ir nuo tinko šiurkščios vyriškos rankos nulupo nuo sienos pašto dėžutes ir patalpino kampe ant žemės.
    Truputį sunerimau, paskambinau į paštą, kur, po siaubingai šlykščios on hold melodijos, labai maloni teta pažadėjo, kad papasakos mano bėdą mūsų paštininkei ir ši man paskambins (!), jei paklius siuntinys. Aha, geras ne? Dar jei taip ir būtų nutikę, būtų geras.
    Pirmą gniūžtę siuntinių lapelių pasiėmiau nuo nukabintų pašto dėžučių viršaus.
    Antroji krūvelė buvo įmesta į pačią pašto dėžutę. Stovinčią ant žemės. Aha.
    Paskambinčiau pasiskųst, bet bijau on hold melodijos.

    Situacija Nr. 2 – Kurjeriai
    Šmutkių siuntą iš UK turi atgabenti viena iš kurjerių įmonių, kurioje, kaip tyčia, dirba mano vyras. Amžina kurjerių bėda yra ta, kad jie bando siuntą pristatyti į namus tada, kada manęs ten nėra.
    Pirma diena:
    – Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
    – Atsiprašau, aš darbe. Bet ofisas netoli mano namų, gal jums būtų patogu jį čia atvežti? Merginos administracijoje priimtų.
    – Aha, jo, žinoma. Netrukus atvešim.
    Vakare – siunta grąžinta į depą.
    largeAntra diena:
    – Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
    – Sveiki, kaip ir vakar, dirbu. Gal galite iki ofiso atvežti?
    – Žinoma, netrukus būsim.
    Vakare – siunta grąžinta į depą.
    Trečia diena:
    – Laba diena, šita… turim jums siuntinį, gal namie esat?
    – Sveiki, aš jūsų kolegoms jau sakiau, kad patogiau būtų dienos metu man į ofisą siuntą atvežti. Čia netoli.
    – Ok, tvarkoje. Atvažiuosim.
    Po poros valandų:
    – laba diena, norėjau pranešt, kad privažiuosiu prie jūsų ofiso už valandos.
    – Super, ačiū, merginos administracijoje atsiims.
    Vakare – siunta grąžintą į depą.
    Ketvirtą dieną, jiems pavyko, gaila, viena iš išlauktų suknelių buvo per maža.

    Situacija Nr. 3 – Bulvės
    Po darbo jaučiuosi kaip bulvė pataluose.
    Todėl žiūriu Face Off – reality TV apie filmų make-up, tiesiog priminimas apie kiek afigienų specialybių tu nežinojai vaikystėje.
    – Woman’s face is more round and man’s is more angular. So if you add add add more roundness to a man, you get a woman, – ekrane sako mergaitė.
    – If you add roundness to a man, you get a woman, if you keep adding roundness to a woman, you get a potato. – sakau vyrui.
    – Aš labai tavim didžiuojuos, – sako jis man.

    O kas belieka?