Rip yourself open. Sew yourself shut.*
„Suaugusiųj
ų problemos“ – atsakau šiom dienom, kai manęs klausia kaip man sekasi.
Per paskutinius penkerius metus ne kartą įpuoliau į konfliktą, kai nesutikau, kad anksčiau buvo geriau. Ne, nenorėčiau grįžti į vaikystę, o paskutiniai metai mokykloje buvo smagūs, bet tik tiek. Man nuoširdžiai malonūs visi šitie didelių žmonių rūpesčiai – buto nuomos, komunaliniai, rinkimai, pajamų deklaravimas ir t.t. Man patinka žinoti, kad jei per savaitę pragersi algą, paskui valgysi kruopas. Patinka žinoti, kad visos tiesos, tokios kaip „kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, visiškai pasitvirtina.
Ir ilgą laiką pareigingai tvarkiausi su atsakomybėmis, stresu, nemiga ir visomis kitomis problemomis. O dabar turiu problemą, kurios nenoriu spręsti. Noriu rytoj gauti Australijos vizą ir nuo visko pabėgti. Ir tai mane pykdo siaubingai, nes AŠNEBĖGUNUOPROBLEMŲBLET.
Lizzy jau minėjau – mano sfera yra esktremumai. Neg
aliu pakęsti pilkos zonos. Negaliu pakęsti situacijų, kuriose reikia išlaukti. Nekenčiu sau pripažinti, kad man nėra px. Ir dar labiau nekenčiu, kokia veidmainė per savas problemas jaučiuosi. Bet niekas nesikeičia.
Tada šeštadienį ateinu į RO generalinę. Ir visi tokie nuostabūs,gražūs ir talentingi, kad per midi himną apsiverkiu, nes pažįstu šiuos nepaprastus žmones. Ir dar truputį apsiverkiu, nes pasijaučiu tokia sena su savo komunaliniais ir ataskaitom, kai žmonės jauni ir jiems tik „katino jau dienos atėjo“.
Ir tada visą sekmadienį praleidžiu lovoje, galvodama, kad norėčiau, jog man kas nors parašytų. Sekmadienis atrodo visiškai be ryšio ir visai norėčiau į ką nors įsikabinti, kad neišeičiau iš proto. Bet nėra ko čia stebėtis – sekmadieniais aš visada labai paranoiška. T.y. labiau nei įprastai.
And you are standing on a cliff
Then you can close your eyes
And make a wish and take a step
And change somebody’s life
*Chuck Palahniuk – Invisible Monsters
7 Komentarai
nortimhuk
O tai pabėgimas į Australiją nėra tiesiog peršokimas nuo vienų problemų prie kitų? The world is full of shit, nuo problemos ir šiaurės ašigaly problemos. Nors šiaip viskas priklauso nuo požiūrio, tie patys rūpesčiai dėl komunalinių Australijoj gal nebus tokie pat, kaip Marijos žemėj, bet ten yra rimtesnių dalykų – bet kas, kas juda, siekia tave nužudyti, dažniausiai sukeldami lėtą ir skausmingą merdėjimo procesą.
nergyvenimo
Tu toks teisus, kad man net pikta.
Bet pabėgt still noriu ir dėl to man dar labiau pikta.
Man rodos, man dėl visko pikta. Nx pirmadienį.
nortimhuk
Pirmadienis kažkada man buvo pati blogiausia diena savaitėje. Tada supratau, kad pirmadienis nėra tiksli diena, o reiškinys, nes pirmadienis gali būti ir trečiadienį, jeigu antradienis buvo ne darbo diena; kaip tik tuo metu man labai palengvėjo ir pradėjau pirmadienį toleruoti. Labai gerai būna kvėpuoti, kartais padeda. Bet šiaip, tai labai patarčiau bent kiek prisijaukinti didyjį px drakoną ir tiesiog pasakyti šiam reiškiniui: I have no fucks left to give.
nergyvenimo
Ir man tikrai labai pikta dėl to, kad man nėra taip px, kaip norėčiau.
Bet kambarinio drakono norėčiau. Vazonėlyje.
nortimhuk
Aš pradėjau svogūnus auginti vazonėlyje, įšdygo, suvešėjo. Manau, kad iki drakono tik vienas žingsnis, reikia tik labiau panorėti.
Žinai, man kartais irgi būna pikta, kai pažiūri į jaunuolius ir pagalvoji – va, jums viskas px, niekuom per daug nesirūpinat, bet tada pagalvoju, kad jie neturi to, ką aš turiu – gyvenimiškos patirties ir truputėlį daugiau košės galvoje. Tada man pasidaro geriau, nes branda ateina su laiku ir tai yra neįkainojama, taip pat, kaip ir tos katino dienos, kuriomis dabar džiaugiasi jaunuoliai 🙂
nergyvenimo
Branda brandai, bet žinai kaip sako – ignorance is a bliss 🙂
nortimhuk
True. Bet vėl – viskas nuo požiūrio priklauso. Aš geriau pasijuoksiu ar paverksiu kartais žinodamas daugiau ir domėdamasis dalykais, negu eisiu kovot už mergaitę, stovėt prie seimo or smth. Niekas nėra tobula, buvimas kurioje nors pusėje visada turi savo trūkūmų. Tik būdamas „kitoje“ pusėje tų trūkumų nematai 😀