Buitis

  • Buitis,  lovable stuff,  missing thoughts,  nuotykiai,  wtf time

    Sutrauka 2014-ieji

    Metas metinei metų apžvalgai. Be ilgų įžangų, nes giliau įžvelgti jau nebeišeina.
    O jei trumpai – metai buvo geri. Ramesni nei 2013-ieji, bet kupini naujų patirčių ir suvokimų.

    large

    Metų pokytis:
    1. Naujas darbas su nauju kolektyvu.
    2. Naujas butas su miestu pro langus ir draugiška kaiminyste.

    Metų pirkinys:
    1. Sofa – brangiausias mano ir vyriškio bendrai turimas daiktas (beveik devynerius metus gyvenom turėdami tik per pusę pikte keptuvę, šiukšliadėžę ir tuliko šepetį);
    2. Lightsaber’iai iš Rimi po 7,99 Lt. Su garso efektais.
    1662268_10203361066334491_566833114_n

    Metų Kelionė:
    1. Milanas – Genoa – Rapallo – Portofino – Cinque Terre – San Frutosso su vyriškiu.
    2. Berlynas – Dresdenas – Berlynas su Aušra.

    Metų beveik nelaimingas atsitikimas:
    Kaip mes Žvėryno kolektoriuje per lietų vos nepaskendom.

    Metų frazė beveik skęstant lietaus kolektoriuje:
    Nu tai nepabandęs nesužinosi.

    Metų įveikta baimė:
    Klaustrofobija.

    Metų dislike:
    Viršvalandžiai ir stresas.

    Metų altruizmas:
    Kraujo donorystė – pasirodo, mano Rez- kažkam reikalingas.

    Metų gera patirtis:
    Kalnai ir Motociklai.

    Metų PC žaidimas:
    Mass Effect trilogija – ašarų pakalnė pabaigoje ir never-ending crush on Garrus.

    dba40cb72b232a77d678f2a34ad53169

    Metų neteisingiausia frazė:
    Tai jei nespėji darbų padaryt per 12 valandų, dirbk 16.

    Metų pasiekimas:
    4 Google sertifikatai.

    Metų laimėjimas:
    Labai gražus, labai blizgantis ir labai didelis Nexus telefonas.

    Metų pastovumas:
    Mylimiausias vyriškis.

    Metų dvasinis atradimas:
    Meditacija su Smiling Mind skirta tokiems, kurie negali susikaupt ilgiau nei dešimčiai minučių.

    Metų fizininis atradimas:
    Skvošas.

    Metų laukimas:
    AC/DC liepos 25 Varšuvoje.

    Metų filmas:
    Guardians of the Galaxy, Edge of Tomorrow, The Secret Life of Walter Mitty.

    Metų Serialas:
    Lie to Me ir True Detective.

    Metų daina:

    Metų paieškos:
    paiskejo kas slypi delfi, moteris ir papai, maciau nuoga mama, kaip susitvarkyt gyvenima, kaip laižyti varpa, neimanoma gyventi su vyro mama, knygos kurias skaito gotai lietuvoje,

  • Buitis,  wtf time

    Gyvenimo nėra ir virtuvėje. Bet yra maisto

    Daug įtakos šiam tekstui turi paskutiniai nuotykiai virtuvėje.
    Viskas prasidėjo nuo to, kad tiesiog be priežasties rankose susprogo (iš tiesų subyrėjo, bet dramatizmas man patinka) mano mėgstamiausiaus dubuo. Stiklai buvo atsidūrė iškirptėje, plaukuose ir esu įsitikinusi, kad jų dar liko po dujine, bet nenoriu žiūrėt. Tada per dvi savaites su vyriškiu netyčia išdaužėm kone visas lėkštes.
    Tada pradėjau žalotis. Žinoma, irgi netyčia. Jau vien praeitą savaitgalį nauju ryškiai per aštriu peiliu įsipjoviau pirštą. Keturis kartus. Toje pačioje vietoje. Tada blenderis pritaškė verdančios sriubos į akis. Ir kad maža nepasirodytų, užsimečiau tą patį blenderį ant galvos. Vyras nebežinojo kaip elgtis.

    Artėjo šefo gimtadienis ir jaučiau norą dar kažkaip susižeisti su virtuvės įranga. Pirma mintis buvo – TORTAS. Paskui paaiškėjo, kad ne urmu rasti dėžučių jam yra maždaug Frodo žygio į Mordorą lygio misija. Bet kas yra keksiukas? Mažas tortas. There you go.

    Šefui patinka mėsa ir šokoladas. Maišyti į vieną keksiuką neišdrįsau.

    Jei dar nesupratot, taip, čia tikrai bus įrašas apie maisto gaminimą.

    Dublis I: keksiukai su mėsa
    Išsidėliojam produktus. Mama visuomet sakydavo, kad reik susitvarkyt virtuvę prieš gaminant. Tai aš beveik jos klausau.
    IMG_20140401_195024 Imam:
    120 g margarino
    ~350 g miltų
    3 kiaušinius
    kepimo miltelių
    300 g natūralaus jogurto
    paprikos miltelių (dėjau mažai, nes bijau).

    Įdarui galim pjaustyt bet ką ir bet kaip. Aš ėmiau vištienos kumpį, pievagrybius, fermentinį sūrį ir jalapenus. Patarimas pradedantiesiems – jei pjaustant jalapenus radeda perštėti akį, nesikasykit jos nenusiplovę rankų. I learnt this the hard way.

    Vienam dubeny sumakaluojam išlydytą sviestą, kiaušinius ir jogurtą. Žmonės sako, kad tada kitam dubeny reikia persijoti miltus ir sumaišyti su kepimo milteliais ir paprikos milteliais. Taip sakantiems aš atsakau:
    TONDq

    Todėl sudedam tiesiog viską į vieną puodą (nerandu gražaus dubenio, tai tenka naudot tarybinį gelsvą puodą – jaučiuosi dėl to nelaiminga). Gaunam maždaug tokį vaizdą:

    IMG_20140401_201139
    Besikeikdami sukrečiam viską į keksiukų formeles. Keikiamės, nes tešla limpa prie šaukšto. Prikišam mėsos ir kitų gėrybių. Patariu negailėt, nes vyrams bet kokiu atveju atrodo per mažai. Kepam ~25 min, 180 laipsnių.
    IMG_20140401_201129
    Kol kepė, aš žaidžiau Mass Effect. Labai padėjo ir palengvino laukimo procesą. Dar labiau padėtų turėt keletą skardų, ypač, kai tenka kepti tokius beveik pramoninius kiekius.
    Gaunam rezultatą:
    IMG_20140401_212827
    Rezultatą nešam ragaut vyriškiui, nes bent jau aš tai tikrai bijau aštraus maisto. Vyriškiui palaiminus džiaugiamės ir pakuojam į dėželes.

  • Buitis,  people suck,  wtf time

    Moterys, pinigai ir džentelmenai. Pastebėjimas #1

    Sakiau, kad forumiukas yra mano guilty pleasure. Ne, ne Supermama.lt.
    Labai rekomenduočiau tiems, kurie dievina meksikietiškus serialus a la Telemundo Presenta, bet neturi televizoriaus. Ir dar tiems, kurie nemoka pagiežingai teisti aplinkinių, nes forumiuke gali tai matyt one on one.

    Jos išsiaiškins, ar naujas tavo kavalierius vedęs, ras, kur Marijampolėje, gyvena sutuoktinio meilužė, nustatys nėštumą, girtumą, vėjaraupius, pasakys kokioje pozoje orgazmas geriausias, o pats populiariausias patarimas – „palik jį“. Bet jis tik 15min namo vėluoja… PX, PALIK JĮ.

    Bet šį kartą ne apie tai.
    Šį kartą – apie moteris ir pinigus. Vienas man įdomus klausimas yra namų biudžetas. Jei nežinojot, normalu yra du toleruotini variantai: arba dėti pinigus į viena sloiniką ir kam kiek reikia, tiek tas pasiima. Arba jis atiduoda jai visus pinigus, o ji jau sutvarko viską. Because raisins.

    Bet smagesnis yra klausimas – kas už ką moka. Bet kur – kavinėje, kine, automobilių plovykloje. Iš karto pasakysiu, man visai nieko, kai man ką nors nuperka. Dar nė vieno nemokamo alaus bokalo nesu paleidus į galvą jo dovanotojui ir manau, kad neplanuoju to ir ateityje. Tačiau, kai susipažinau su savo gyvenimo vyru, abu buvom mokinukai ir ant kino ar kavos pinigų būdavo tiek, kiek mama duodavo. Tai nieks niekam nieko nepirko.

    Ir kas nutinka, kai diskusijoje mergina pasiskundžia, kad nenori leisti vaikinui mokėti ir kad blogai dėl to jaučiasi? Atsiranda visokių labai teisingų moterų. Kaip kitaip.

    Pirmas tipažas – labai nuskriausta ir pasiaukojusi už visus:
    auka

    Antras tipažas – gerai suprantanti vyro ir moters roles. Ir kas yra tikras vyras. Ir kad nupirktas kavos puodelis prilygsta nukautam drakonui.
    ismano

    Trečias – mano mėgstamiausias.

    lol

    Pirminė mano reakcija į tokį pasisakymą buvo maždaug:
    clint-eastwood-snarls
    Paskui pasidarė juokinga, nes, kai pagalvoji… Ši moteris turėtų būti patyrusi nemažai awkward sąskaitų apmokėjimų. Nes gal ne kiekvienas kolega susipranta, kad dabar privalo mokėti.

    Lizzy irgi turi nuomonę:
    lizzy

    Ir vis dėlto paskui nestebina, kad kitoje diskusijoje paaiškėja, jog moters svajonių alga yra maximum 1500 Lt.

  • Buitis,  wtf time

    Pašnekesiai vyrų tematika

    #1
    Būna dienų, kai tiesiog labai gerai apie save galvoji.

    Aš: tavo vyras turi nepaaiškinamą meilę antim, manasis – papūgom ir pelėdom.
    Lizzy: kas su paukščiais ir vyrais dedasi?
    Lizzy: suprasčiau kepsnius
    Lizzy: this – not so much
    Aš: EI EI EI EI
    Aš: I have a theory
    Aš: Vyro prigimtis reikalauja turėti paukštį netoli. Kadanagi jų bobos – ne vištos…

    bird-man

    #2
    Yra toks juokelis:
    – Vyras yra miške, šimto kilometrų spinduliu nėr nė vieno gyvo žmogaus. Ar jis vis tiek neteisus?
    – Taip, neteisus ir dar kaltas.
    Šį juokelį labai mėgsta mano vyriškio mama, kai per vakarienę vienijasi su manim.
    BET. O kas būtų, jei vyras sako „Taip, aš kaltas“? Tai jis vis tiek neteisus? MIND BLOWN.

    #3
    Su vyriškiu prie vakarienes aptarinėjam juokingiausias forumiuko aktualijas:
    – …tai va ir nusprendė, kad ji turi teisę nenorėti, bet jis turi teisę… – porinu pjaustydama svogūną.
    Vyriškis pašoka ir džiaugsmingai nubėga į kitą kambarį.
    – Kas čia buvo? – stebiuosi.
    – I shall mark this day on the calendar!!  – šaukia vyriškis. – Diena, kai moterys pripažino, kad vyras turi teisę!

    Taip ir gyvenam.

  • Buitis,  lovable stuff,  missing thoughts,  nuotykiai

    Sutrauka 2013-ieji

    Kaip jau ir porą metų iš eilės (2011, 2012) metas apžvelgti, kas įvyko per paskutines 365 dienas.
    Jau keli metai iš eilės pagalvodavau, kad gal reikėtų metų gale parašyti po nedidelį apsakymą, kokie, mano nuomone, bus kiti metai. Pagalvodavau ir patingėdavau, o po šių metų – aš PASIDUODU. Gyvenime nebūčiau atspėjusi, kokie bus mano 2013-ieji.

    new-years-meme

    Metų įvykis:
    Mane atleido – skamba žavingai ir dramatiškai. O, jei prabilčiau šviesia gaida, gyvenimas tuo nesibaigia.

    Metų patirtis:
    Išplaukia iš metų įvykio – Vilniaus darbo birža. Su savo žavingais veidais, kvapais ir darbuotojais. Taip pat – darbas namie ir chaltūros – jau buvau pamiršusi kaip tai atrodo.

    Metų pirkinys:
    Nauja laptopėlis, kurio kampus jau apdaužiau, elipsinis treniruoklis (sportas sveikata, ne kitaip) ir karališka kėdė, kad chalturkes darant neskaudėtų nugaros.

    Metų kelionė:
    Šie metai bent jau kelionių atžvilgiu buvo geri: slidinėjau Slovakijoj, lankiau Marijėlę Londone, gėriau su bendradarbiais Estijoj. O jei dar priskaičiuosim Druskininkus, Palangą (per savaitėlę numynėm gal kokius 350 km) , Trakus… Du festivalius („Velnio akmuo“ir „Granatos“)… Manau, kad metai buvo geri.
    2013-10-11 17.15.34

    Metų avarija:
    Skrydis nuo dviračio prie Aušros vartų. Kruvinos beveik visos galūnės ir labai neteisingai sumuštas meniskas. Šviesioji pusė – papildoma atrakcija lenkų turistams.

    Metų pasiekimas:
    1. Baigta Londono Žurnalistikos mokykla. Nežinau kam man to reikėjo, bet mama miega ramiau, kai pas vaiką vienu popierium daugiau.
    2. Taip, man 25 ir vakar aš išmokau pakenčiamai pasidažyt akis. Didžiuojuos labiau, nei aukščiau paminėtu diplomu.

    Metų iššūkis:
    Koridoriaus tapetavimas. Bet įveikėm, Per kokius du mėnesius. Laukia miegamasis.

    Metų susilaikymas:
    Jokio batono ir beveik jokių saldumynų. Pirmi du mėnesiai buvo visiška lomkė, dabar aš rami kaip ananasas.

    Metu pastovumas: tas pats vienintelis ir nepakartojimas vyriškis.

    Metų guilty pleasure: forumiukas ir visos jo dramos.

    Metų paskatinamasis alaus bokalas:
    Be konkurencijos turėtų atitekti Lizzy.

    Metų retorinis klausimas:
    WHAT.IS.WRONG.WITH.PEOPLE?

    Metų filmas:
    Deja, neradau to vienintelio, bet labiausiai įsiminė Claud Atlas

    Metų serialas:
    Su vyriškiu labai džiūgavom dėl An Idiot Abroad ir Archer. Aš labiausiai džiūgavau dėl Hannibal ir Castle.

    Metų daina:

    Metų prisižadėjimas sau:
    Pagaliau persirašyt į polikliniką Vilniuj.

    Metų paieškos žodžiai:
    barbinai, stumtraukis, moralinės pagirios, papai, nuoga kriste, girtos merginos dulkinasi, nuoga sex mama, kaip nesinervuoti, kaip turi tuoktis barbe su barbinu, kiek laiko praeini no vienos pilnaties iki kitos, varpos laižymas, maciau mama nuoga porno, mergina nuoga pizda visi dalykai matytųsi, kaip susidegint, kaimyne valgo snarglius.

    Matyt, susitiksim kitais metais.

  • Buitis,  wtf time

    Vyriškis tarė žodį

    Jau tris dienas iš eilės mane persekioja viena reklama:

    vyru_seminaras

    Žinoma, čiukčia nėra durnas – 67% nuolaida nėra šuns papas. Todėl paspaudžiu ir perskaitau:

    Ar nors kartą klausėte savęs:

      • Kodėl jis taip keistai elgiasi?
      • Ką jis norėjo tuo pasakyti?
      • Ką jis iš tiesu galvoja?
      • Kodėl jis tyli?
      • Ką jis iš tiesu jaučia?

    Seminaro “Kaip suprasti vyrus?” metu sužinosite atsakymus į
    šiuos ir kitus, svarbius klausimus apie vyrus.

    Ir garsiai tą patį perskaitau į kambarį užklydusiam vyriškiui. Šis pakraipo antakius.
    – Į beveik visus tuos klausimus atsako žodis „papai“, – sako ir apsisuka išeiti iš kambario. Tarpduryje sustoja susimąstęs. – Nors ne. „Seksas“. Abstrakčiau, bet tiksliau, supranti?

    Linkteliu. Sutaupiau 99 Lt. Ir jūs ką tik sutaupėt.

  • Buitis,  people suck,  reality bites

    Pirmas kartas darbo biržoje

    Šiandien patyriau malonumą apsilankyti darbo biržoje. Mamontovas sakė, kad esi gyvas, kol yra pirmų kartų, tai va taip ir gyvenam.

    Pastebėjimas Nr.1: Reikėjo ateit pagiringai kaip šuva, būčiau nei savijauta, nei kvapu neišsiskyrus iš daugumos.

    Pastebėjimas Nr. 2: Taip, registruotis reikėtų internetu. Jei registruosies internetu, tave gal kas nors net už tai pagirs. Bet numeriuką vis tiek reikia pasiimt ir eilėj reikia sėdėt. Galbūt tave pakvies pagal pavardę, galbūt numeriukai bus greitesni. Galbūt paskui tave dar išvarys, nes ne ten atėjai. Kodėl taip sudėtingai? Kad gyvent įdomiau būtų.

    Per valandą prisižiūrėjau nutikimų:

    Nutikimas Nr. 1: Dvi Supermamos nepasidalina numeriukų ir vietų eilėje. Abi rėkia. Ant rankų purto po kūdikį, jie nusprendžia, kad reikia perrėkti mamas ir vienas kitą. Galiausiai ginčas iš lietuvių kalbos pereina į rusų, po to – į keistą rusų dialektą. O gal į lenkų kalbą. O gal jos tik šnypštė viena ant kitos.
    Ginčas baigiasi ir viena mama triumfuodama užeina į kabinetą. Kita dar pasako porą keiksmų ir grįžta į savo vietą.

    Nutikimas Nr. 2: Prie kabineto susitinka dvi moteriškės. Mano nuojauta sako, kad jos ir susipažino prie to paties kabineto.
    – Siuuuuuuzana, šimtas metųųųųų, – ištęsdama balses sako viena. – Kaip tu?
    – Ai, va sėdėjau namie, pasidarė nuobodu, galvojau pasivaikščiosiu ir čia užėjau, – pasiaiškina Siuzana.

    Nutikimas Nr.3: Prie registracijos stalo prieina vyriškias.
    – Laba diena, ponas Antanai, ir vėl jūs pas mus? – sveikinasi moteriškė.
    – Aha…
    – Tai jau kelintą kartą šiemet? Ketvirtą? Kas dabar nutiko?
    – Nu tai… Nu… Atleido.
    – Ir vėl užgėrei, Antanai?
    – Nu… Nu… Kaimyno gimtadienis buvo nu… tai savaitė neatėjau ir atleido….

    1230082_585975588135954_1892290282_n

    Išgyveni tokį patyrimą, taip ir norisi rašyti ne apie kažkokius superherojus, o apie paprastus lietuviškus žmones.

  • Buitis,  wtf time

    Buitiniai pokalbiai #1

    Penkerius metus gyvenant kartu kartais pavyksta smagiai pasikalbėti. Galvoju, gal porą pokalbių papasakosiu, kad niekas negalvotų, jog mano vyriškis įsivaizduotas. O jei ir toliau galvos, kad įsivaizduotas, tai bent jau tegul visi žinosi, kad aš įsivaizduoju labai gerus pokalbius.

    m_2013-06-07 14.25.48

    Pokalbis nr. 1
    Abu snūduriuojam ant lovos prie filmo. Vyriškis užmeta ant manęs ranka, kadangi karšta, o aš žmogus mėgstantis miegoti plačiai ir komfortabiliai, tai tuoj imu visaip kaip raitytis, kad tos  rankos nusikratyti.
    – It’s hot, – niurzgu.
    – It;s loooove, – sako vyriškis ir užmeta dar ir koją.

    Pokalbis nr. 2
    Po atostogų pajūryje dviračiai buvo smėliuoti ir išrinkti dalimis. Todėl vyriškis užkišo kriauklę ir tas dalis kriauklėje išmaudė. Tada atkimšo kriauklę ir išėjo statyti kompiuterinių erdvėlaivių. O man šiom dienom viskas px, kol yra maisto ir lova.
    Po trejeto dienų grįžau leisgyvė ir pastebėjau, kad kriauklė tepaluota.
    – Katine, kada išvalysi SAVO tepalus iš kriauklės, – burbuliuoju.
    – KĄĄĄ?
    – Oi, atsiprašau, kada išvalysi MŪSŲ tepalus iš kriauklės?
    Vyriškis ateina ir pažiūri į mane.
    – Maže, tau haliucinacijos. Eik maudytis, – sako ir uždaro vonioje.

  • Buitis,  people suck,  reality bites

    Apie gimtąją žemę žemdirbystės rakursu.

    tumblr_mh0dctS6Iu1r44zayo1_1280_largeTikriausiai šį kartą mane geriausiai supras tie, kurie augo mažuose miesteliuose, arba tie, kurie pamena vasaros tremtis į sodą ar kaimą. Kitaip tariant – tie, kurie laisva arba tėvų primesta valia turėjo sukišti rankas į žemę.

    Mano mama sodininkystę, daržininkystę, želdininkystę ir kitus tokius menus tiesiog dievina, o aš natūraliai ir nediskutuotinai buvau įtraukta į visus žavingus activities.
    Moku padaryti daugybę dalykų (sakydama „moku“ turiu omenyje, kad esu tai dariusi ir teoriškai žinau kaip): persodinti pomidorus, sodinti/kasti bulves, ravėti viską ir visaip, pikiuoti mikroskopines žemuoges, parišti visus, kurie neteisingai krenta, nugenėti šakas, skiepyti kažkokius vaismedžius, persodinti, palaistyti, patręšti ir t.t.

    Kokia mano problema? Ta, kad augalų negalima laikyti arti manęs. Todėl jų bute ir nėra (išskyrus vyriškio vabzdžiaėdžius „Veneros spąstus“, prie kurių aš nesiartinu). Nebuvo aulargegalo, kuriuo aš rūpinčiausi ir jis nemirtų. Todėl priglausti kokį tai žalumyną jam reikštų mirties nuosprendį. O aš tai žmogus geras.

    Pora pavyzdžių:

    1. Dar bute Žemaitės gatvėje su vyriškiu nešame šiukšles ir randame išmestą milžinišką vazoną su visai normaliais kaktusais. Priglaudžiam keletą. po pusmečio besikraustant vazonas kažkur nusiverčia, kaktusus sumetame atgal ir padedame į spintą. Taip jie ir pragyveno daugiau nei metus – ant lentynos, tamsoje, vazono dugne, gulėdami ant šono, visiškai nelaistomi. Kai mane užkramtė sąžinė, radome vazoną, nupirkome žemės ir su didele meile persodinau. Neištvėrė nė dviejų savaičių.

    2. Mama įdėjo svogūną, kurį tradiciškai reikia dėti ant stiklainio, stiklainį dėti ant palangės ir mėgautis šviežias vitaminais svogūno laiško forma. Kurį laiką labai nuodugniai galvojau, kur čia šaknys pas tą svogūną. Radau. Padėjau. Per dvi savaites – jokio nė labiausiai nusususio laiškelio. Ramindamas mane svogūną apžiūrėjo vyriškis. Žinoma, dvi savaites vargšą skandinau vandeny šaknimis į viršų.

    Kaip Lizzy ir sakiau – nepaisant visos tėvų meilės žemei, man tai yra tik purvas, kuriame auga daržovės.
    Okatiau.

  • Buitis,  people suck,  reality bites,  wtf time

    Rip yourself open. Sew yourself shut.*

    „Suaugusiųj317769_154311781330707_564021065_n_largeų problemos“ – atsakau šiom dienom, kai manęs klausia kaip man sekasi.
    Per paskutinius penkerius metus ne kartą įpuoliau į konfliktą, kai nesutikau, kad anksčiau buvo geriau. Ne, nenorėčiau grįžti į vaikystę, o paskutiniai metai mokykloje buvo smagūs, bet tik tiek. Man nuoširdžiai malonūs visi šitie didelių žmonių rūpesčiai – buto nuomos, komunaliniai, rinkimai, pajamų deklaravimas ir t.t. Man patinka žinoti, kad jei per savaitę pragersi algą, paskui valgysi kruopas. Patinka žinoti, kad visos tiesos, tokios kaip „kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, visiškai pasitvirtina.
    Ir ilgą laiką pareigingai tvarkiausi su atsakomybėmis, stresu, nemiga ir visomis kitomis problemomis. O dabar turiu problemą, kurios nenoriu spręsti. Noriu rytoj gauti Australijos vizą ir nuo visko pabėgti. Ir tai mane pykdo siaubingai, nes AŠNEBĖGUNUOPROBLEMŲBLET.

    Lizzy jau minėjau – mano sfera yra esktremumai. Neg295590_308680925928429_1907495297_n_largealiu pakęsti pilkos zonos. Negaliu pakęsti situacijų, kuriose reikia išlaukti. Nekenčiu sau pripažinti, kad man nėra px. Ir dar labiau nekenčiu, kokia veidmainė per savas problemas jaučiuosi. Bet niekas nesikeičia.

    Tada šeštadienį ateinu į RO generalinę. Ir visi tokie nuostabūs,gražūs ir talentingi, kad per midi himną apsiverkiu, nes pažįstu šiuos nepaprastus žmones. Ir dar truputį apsiverkiu, nes pasijaučiu tokia sena su savo komunaliniais ir ataskaitom, kai žmonės jauni ir jiems tik „katino jau dienos atėjo“.

    Ir tada visą sekmadienį praleidžiu lovoje, galvodama, kad norėčiau, jog man kas nors parašytų. Sekmadienis atrodo visiškai be ryšio ir visai norėčiau į ką nors įsikabinti, kad neišeičiau iš proto. Bet nėra ko čia stebėtis – sekmadieniais aš visada labai paranoiška. T.y. labiau nei įprastai.

    And you are standing on a cliff
    Then you can close your eyes
    And make a wish and take a step
    And change somebody’s life

    *Chuck Palahniuk – Invisible Monsters