• keep the dream alive,  lovable stuff,  missing thoughts

    Dream my sanity away.

    Pirmas dalykas: Šarai, ačiū bl tavo jobanam žadintuvui, kuris mane išplešė iš labai malonaus sapno. Bl.

    Antras dalykas:
    Sapnas.
    Vilniaus centras. Gedimino prospektas prie Kudirkos aikštės. Stotelė, o stotelėje (taip, taip ir vėl) – Neil Patrick Harris aka Barney Stinson. Einu ne viena ir jis užkalbina mano draugę, bet draugė pasipiktina ir kažkur pabėga.
    – Barnis, – sako jis.
    – Aistė, – sakau aš ir prieš ištiesdama ranką nuo jos nusimaunu dvejas pirštines. – Don’t worry I’m against gloves, but it’s soo cold, – sakau (taip, dažniausiai pusė mano sapnų yra angliški).

    Gedimino prospektas uždarytas, o gatvėje – milžiniški mediniai stalai. Aš sėdžiu ant vieno iš jų apsistačiusi arbatos puodeliais. Tokiais mažais, mielais ir labai primenančiais Londoną. Jis sėdi ant suolo ir žiūri į mane.
    – Kokie šansai, kad mes permiegosim? – pagaliau klausia.
    – Jei tu nesistengsi? – juokiuosi. – 50 ant 50.
    – Kaip juos padidinti?
    – Vienas vienintelis būdas – kurva ekspromtas.
    Ir Barnis prapuola. Aš einu pirkti šokolado į nedidelę parduotuvėlę paplūdimy. Ten daug žmonių Viktorijos laikotarpio rūbais, o paskui lakstom per baltą smėlį, o dangus mėlynas ir viskas labai gražu. Tada iš vandenyno šlapias ir beveik nuogas išlipa Barnis.
    -Ekspromtas, – sako.
    – 90 procentų, – sakau aš.
    Tada mes kaip ir turim gultis ant smėlio ir ilgai bučiuotis skalaujami bangų, kaip pigiam romantiškas filme, bet blet tas žadintuvas!

    Bet, aišku, gera dienos pradžia nereiškia, kad visa diena tokia bus. Tačiau čia jau yra mano asmeninė tragedija.

    Seilės pavarvinimui:

  • Buitis,  keep the dream alive

    Kai aš sapnuoju vyrus.

    Jau seniai aišku, kad mane rašyti įkvepia du dalykai – muzika ir vyrai. Kadangi pastarųjų pačiupinėti gyvai visų negaliu, man labai patinka, kai jie prisisapnuoja. Žinoma, tai nutinka retai.  Dažniausiai sapnuojasi visokios baisybės, šlykštynės ir nesąmonės.

    Bet… ALELIUJA!
    Šiąnakt sapnavau, kad Mariūkštį ir Kristę mūsų bute pakeitė naujas kambariokas. Šiek tiek brandesnis ir nemiegantis virtuvėje paryčiais 🙂
    Iš pradžių jis buvo Jeffrey Dean Morgan:

    Kuris paskui pavirto Į Robert Downey Jr:

    O galiausiai tapo žavingu jų abiejų mišiniu. Sapnas buvo pilnas malonių intymių smulkmenų – trumptų reikšmingų akių kontaktų, atsargių prisilietimų ir tokio sunkiai apibrėžiamo jaukumo. Man patinka sapnuoti vyrus didelėmis akimis, kurie daug šypsosi ir sapne man duoda razinų šokolade be jokios progos.

    Galbūt diena nebus tokia sušikta, kaip buvo galima tikėtis.

  • keep the dream alive,  lovable stuff

    Pamiršti galima visus ir viską.

    Jei dabar parašyčiau viską viską, kas sukasi mano galvoj, išeitų seilėtas, pernelyg lyriškas ir dramatiškas tekstas. Todėl susilaikysiu ir sau įteigsiu, kad susilaikymas yra dorybė.

    Kartais gerai, kai galva susipurto ir prisimeni kažką, kas vyko seniai ir buvo gerai. Pripažinkim, kad tokių dalykų mažai belikę. Todėl pasidėsiu šį bei tą čia. Kad kitą kartą taip labai nesusipurtyčiau.

    DŽIAZO PIANISTAS(kaltai):Nepyk ant manęs. Aš niekaip nepajėgiau tavęs užmiršti…
    KASANDRA: Aš jaučiau. Bilda tušti tramvajai. Aš bijau to nykaus garso. Aš bandžiau tave sulaikyti.
    DŽIAZO PIANISTAS: Ir sulaikei.
    KASANDRA: Aš bijau. Kas akimirką viskas keičiasi. Dar už mėnesio – ir žiemos nebebus – ji ištirps kaip vaškas…
    DŽIAZO PIANISTAS: Dar niekam nesu jautęs tokio broliško jausmo.
    KASANDRA: Nepaleisk manęs. Aš nenoriu tau dingti.
    DŽIAZO PIANISTAS: Kasandra. Maža sušalus sesuo…

    (c) Judita Vaičiūnaitė

    ir

    – Ar įsivaizduoji, kiek čia gali būti lavonų? – paklausiau.
    – Rimtai!

    Neklauskit. Ir dar geriau – nekreipkit dėmesio.

  • keep the dream alive

    Go to bed, young dreamer

    Šiąnakt taip labai sapnavosi, kad padėk Dieve. Bandykim būti konstruktyvūs:

    Sapnas Nr. 1:
    Aš, labai graži mergina ir dar gražesnis vyrukas, prisiplakęs prie mūsų paskutinę minutę, važiuojam į Vaivadus (vietovė Panevėžio rajone, o gal jau ir Panevėžio dalis – who cares).  Pasirodo, ten yra ežeras, kurio dugne yra kažkokie paslaptingi griūvėsiai. Taigi mes paneriam ir – oplia – griūvėsiai ten tikrai yra. Nepaisant fakto, kad tai seni griūvėsiai oloje, kurie atrodo kaip sovietinio laikmečio siuvimo fabrikas.  Koridoriuose vandens iki pažąstų, kabinetai sausi, su keistomis zoologinėmis-geologinėmis ekspozicijomis. Staiga, viename tarpduryje mano kolegą srovė įtraukia gilyn ir aš su likusia mergina pasimetusios žvalgomės. Po kiek laiko kolega išlenda pas mus, bet jis nebegražus ir labai keistas.
    – Eime, pakalbėsim, – zombio balsu sako jis ir net sapno „aš“ susimąsto, kaip jis dar nekramto mano ausies.
    Susėdam kabinete ant sofų. Jam nematant nuo stalo pasiimu bulvių skustuką. Vyriškis kalba apie naują face huger’ių rasę ir kiaušinius kepenyse, bei jauniklius širdies skilveliuose.
    Aš svarstau kaip jį galima su tuo bulvių skustuku papjauti.
    Ačiū Dievui prabudau.

    Sapnas Nr. 2.
    Ramia sąžine parkūūūrinu senoj gamykloj. Staiga (oh my fucking god!!!) ten atsiranda tikriausiai visi įmanomi veikėjai iš visų įmanomų detektyvų ir atranda mano gamykloj krūvą supuvusių lavonų, plūduriuojančių vandeny. Likęs sapnas susidarė iš spoksojimo į tuos lavonus, žvalgymosi su detektyvų veikėjais ir panašių frazių „taiiiip, priminkite, kada atvykote į nusikaltimoooo vietąąąą?“ (balsės užtęstos siekant atskleisti atmosferą) ir „taiiii kokiaaaa jūsųųųų teorijaaaa?“

    Sapnas Nr. 3:
    Nėščia mano teta, kuri dar kažkodėl tapo mano buvusios gimnazijos direktore. Simply too confusing to talk about.

    Sapnas Nr. 4:
    Vilniuje, gatvėje prie Spartos stotelės nukrenta Boingas, kuriame sėdžiu ir aš. Lėktuvą ima semti vanduo, visi keleiviai, kurių didžioji dalis yra my lovable draugai, panikuoja, tačiau pilotas džiugiai paaiškina, kad kol lėktuvo neapsems, negalėsim važiuoti į ligoninę. Todėl visi draugiškai išlipa ant šaligatvio ir dairosi. Mariukas, kurio kritimas niekaip nesužeidė, nusprendžia palakstyti, nukrenta ant veido ir tampa dar vienu kandidatu važiuoti į ligoninę. Galiausiai lėktuvas užlietas, pilotas atsivaro autobusiuką, sukrauna sužeistus ir išrieda į Santariškes. Manes neveža, todėl aš nusprendžiu, kad diena buvo pakankamai sunki ir reiktų išgerti alaus, tačiau visi yra fucking serious ir sako, kad neeee. Todėl aš sėdžiu prie Lino ir zyziu, o jis tuo metu valgo sumuštinį su lašiniais, kurie yra ryškiai rožiniai ir ryškiai geltoni.

    Tada aš nusprendžiau, kad daugiau nebegaliu ir atsikėliau. Sako, kad kuo ryškiau sapnuoji, tuo daugiau problemų su galva turi. Aš savo išvadas pasidariau. O jūs?


    (čia)

  • keep the dream alive,  lovable stuff,  reality bites

    Namai, sapnai ir pragarai

    Taigi, aš nemie. Pas tėvelius. Manau, kad nereikia pasakoti vingrybių ir dalykų, kurie buvo apkalbėti, ir man nepatiko, ar patiko ir iš vis būti čia yra vienas didelis laiko marinavimas, kada sėdi, valgai ir žiūri televizorių, kur koks Deivis dainuoja pagal fonogramą. Taip, aš esu silpnavalė ir negliu prisiversti daryti ką nors naudingo.

    Šiąnakt sapnavau savo vestuves.
    ——Sapnininko intarpas—–
    Pačiam vestuves kelti – prarasite draugą;
    ———————————-

    Sapne vyriškis buvo gražus, o aš atrodžiau kaip per pirmąją komuniją. Visi klausė, kokio bybio mes tuokėmės ir mes aiškinom, kad dėl to, jog suknelės nuomai nuolaidą gavom. Tada viskas pasidarė įdomiau ir mes visi maudėmės viešam duše. Tada pasidarė dar įdomiau ir sapne atsirado Barney Stinsonas (Neil Patrick Harris) ir it was legen…. wait for it…. dary, nes mes ėjom už kampo ir jis sakė „nenoriu, kad už jo tekėtum“. O aš sakiau „bet koks tau skirtumas, gi tu gėjus“. Tada kaimynai pradėjo skaldyt malkas ir man teko atsibust (not awesome at all).
    Akių paganymui:

    Šiandien dar nutiko:
    Mano mama yra gera moteris, kuri nervinasi dėl daugelio dalykų.
    – Mam, tau reik nupirkt keletą streso kamuolių. Galėtum spaudinėt, – sakau aš.
    – Tai kad man ranką skauda… – mano mamai tikrai skauda ranką.
    – Tai kramtyt galėsi, – sako brolis.

    Aš ištiškus. Ir (galit netikėt) einu skaldyti malkų.
    Mano treningai turi tris palioskes, nes aš iš Panevėžio.

  • keep the dream alive

    Sapnai: nuo avataro iki vampyrų

    Tenka prisipažinti, kad esu linkusi sapnuoti prieš miegą matytų filmų interpretacijas, ypač kai su galva nelabai gerai. O šiuo metu su galva ne stebuklai.

    Tačiau vakar prieš miegą mes nieko nežiūrėjom, o man vis tiek prisisapnavo:

    Pažiūrėję „Avatarą“ su draugais atvykstam į paplūdimį, kur kažkokiai blondinei prie veido prisisiurbia medūza ( xD ). Ir ten aš susipažįstu su vyru, kuris paplūdimyje kažkodėl kiurkso su labai dailiu kostiumu. Mes kalbam apsikabinę ir viskas maloniau nei malonu. Tada mes vaikštom Panevėžio (!) Nevėžio pakrantėmis susikibę už rankų ir staiga jis ima ir pražyla. Ir tada Twilight stiliaus scenoje paaiškėja, kad mano mielasis vyriškis va-va-va-vampyras. Tada geri žmonės Panevėžyje jį apkerpa ir perrengia ir jis akivaizdžiai pasidaro loooopas. Sapną vainikuoja scena, kurioje aš ir Kristė sėdim tamsiam kabake ir geriam neskanią kavą iš vieno mažo puodelio. Padavėjas yra debilas.

    Atsibudusi negalėjau keltis, nes vyriškis buvo prigulęs ranką, todėl susimąsčiau. Teko girdėti, kad žmonių, kuriuos sapnuojame protas nekuria – visus esame nors kartą matę, tik ne visada pamenam.

    Taigi po pusvalandžio suvokiau, kur mačiau savąjį va-va-vampyrą. Tą serialą tikriausiai visi bent kartą matėme ir tikriausiai nei vienas nežinome kuo jis baigėsi. Taigi mano vyriškis pasirodo buvo Meisonas iš „Santa Barbaros“. Kad ir kaip durnai tai skambėtų.

    Esu nusivylusi savo pasąmone, kuriai negali prisisapnuoti koks Johnny Depp’as.