knygos
-
NE apžvalga – House of Leaves
…daugiau nei trys mano tylos mėnesiai. Užimti, alkani miego ir pilni apmąstymų. Prie to dar grįšim.
Siaubo istorijos yra vienas iš mano slaptų malonumų.
Mark Z. Danielewski romaną „House of Leaves“ radau paminėtą vienoje geriausių creepy-pastų kokią tik teko skaityti. Labai rekomenduoju, tik ne tamsoje ir ne prieš savaitės išvyką į gamtą – pirma dalis čia.Bandžiau skaityti elektroninę versiją, bet jaučiausi lyg stiklą valgyčiau ir pasidaviau. Tuomet knygų mugėje popierinė versija pati įšoko man į rankas ir atsivertusi ją supratau, kad elektroninės gyvenime nebūčiau perskaičiusi.
„House of Leaves“ yra 662 puslapiai beprotybės chaoso, lotyniškų tesktų, išnašų, tuščių puslapių, natų, fizikos formulių…
Skaitau lėtai, grįždama prie išnašų, vos po kelis puslapius per dieną. Tai pasakojimas apie pasakojimą apie pasakojimą apie namą, kuris didesnis viduje, nei išorėje, apie šeimos siaubą šį skirtumą pastebėjus.
Kai pažįstama erdvė staiga tampa nepažįstama, joje atsiranda aidas.
Kas yra aidas?
Nors Echo ir Narcizo mitą pamenu iš mokyklos, tačiau keletas citatų man nebuvo girdėtos ir toks purtančios. Pasidėsiu jas čia jums ir kad pati nepamesčiau:Narcissus: „May I die before I give you power over me.“
Echo: „I give you power over me“.Mano džiaugsmui ir ironijai – itališkai:
Chi dara fine al gran dolore?
L’ore.[Who will put an end to this great sadness? – The hours passing. ]
-
Kodėl noriu atsiprašyti Princesės Lėjos?
Ar jūs žinojot, kad Carrie Fisher, vaidinusi Princesę Lėją yra rašytoja? Įdomi, kandi ir juokinga rašytoja.
Nes aš tai nežinojau.
Any people who use language the way the British do – with colloquialisms like „twat“ (rhymes with „fat“) and „cunt“ (rhymes with everything) at their core – how could you ever tire of listening to and/or interacting with such a gang?
Pirmiausia pažiūrėjau „Star Wars: The Phantom Menace“, 1999 metais, kai buvau vienuolikos, dar gyvavusiame „Lietuvos“ kino teatre. Išgyvenau tokį crush for Obi van Kenobi (Ewan McGregor at that time), kad meilės ilgaplaukiams vyrams neišsigydžiau iki trisdešimties.
Senuosius filmus išvydau tik po kokių trejų metų, kai juos rodė TV3.(paaiškinimas labai jauniems skaitytojams – gudžiais ~2002 metais, ne tik, kad nebuvo tokio džiaugsmo kaip linkomanija.net, piratebay.org ar filmai.in, bet ir internetą dažniausiai turėdavom nuo 17 val arba visą parą, bet tik 4 Gb/mėnesiui. Filmą siųsdavais per Emulę ir per visą naktį,)
Dabar mano chalatas – džedajiškas, o ant sienos sukryžiuoti kaba du light saber’iai, kuriuos kalėdiniu laikotarpiu apvynioju lempučių girlianda. Bet aš prasta fanė. Kaip ir su muzika – galiu mintinai mokėti visas grupės dainas, tačiayu nežinoti vokalisto vardo, amžiaus ir vienu atveju – net lyties.
Nežinojau, kad Carrie Fisher rašo.
Nežinojau, kol po jos mirties nepamačiau atsitiktinės knygos apžvalgos.
Nusipirkau „The Princess Diarist“ ir aš atsiprašau, Princese, kad tiek daug turėjo nutikti, kad tuos tekstus atrasčiau.Jei visiškai nemėgstate Star Wars, nesipurtykit, nes knyga iš tiesų yra apie pačią Carrie, pirmojo filmo užkulsius ir slaptą romaną su Harrison Ford, taip pat apie liūdesį, kurį išduoda senų dienoraščių ištraukos.
Sullen and scornful; a real Marlboro man
The type who pours out the beer and eats the can
A tall guy with cultivated leer
One you can count on to disapprove or disappear
I knew right away that he was a find
He knew that you had to be cruel to be kind
Given this, he was the kindest man I’de ever met
Back came my sense of worthlessness
And my long lost pangs of regret
I was my old self again, lost and confused
Reunited with that old feeling
Of being misunderstood and misused.
Sold to the man for the price of disdain
All of this would be interesting
If it weren’t so mundane.Prieš dešimtetį būtų pataikę į patį gerai užmaskuotą centrą.
I suspect that no matter what happens I will allow it to hurt me. Eat away at my insides, as it were – as it will be. As it always has been. Why am I so accessible? Why do I give myself to people who will always and should always remain strangers? I have always relied on the cruelty of strangers and I must stop it now. I am a fool. I need a vacation from myself. I am not very good at it lately.
The compromise I made was not an easy thing to do
It was either you or me and I chose you
Although far from a joker you spoke in wry, wry riddles
I could’ve given you so much but you wanted so little
I thought you might supply some tenderness I lacked
But out of all the things I offered you took my breath away
And now I want it back.Man labai gaila, Princese, kad tavo žodžių neatradau anksčiau.
-
Sutrauka 2016-ieji
Senas kinų prakeikimas sako „May you live in interesting times“. Tai va tokie ir buvo tie 2016-ieji – prakeiktai įdomūs.
Globaliu mastu – keisti, man asmeniškai – pilni patirčių ir neblogi.
Panašu, kad 2017-ieji Lietuvoje gali būti pilnesni dar keistesnių patirčių – be alkoholio ir narkotikų, užtat su tautiniu kostiumu.Taigi, kokie buvo 2016-ieji? (2015 čia)
Metų žygiai:
1. Eurotripas Vilnius – Vroclavas – Praha – Brno – Poprad – Tatranska Lomnica – Krokuva – Varšuva – Vilnius. Detaliai – ČIA ir ČIA.
2. Jau tradicija tampančios baidarės Vilnele;
3. Baidarės Grūda;
4. Baidarės Verkne;
5. Apeiti visi pažintiniai takai aplink Vilnių, nes reikėjo treniruotis prieš kalnus;Metų pirmi kartai:
1. Pirmoji viršukalnė (Velka Svištovka, 2037 m);
2. Pirmoji kalnų upė;
3. Šuolis su virve nuo Trijų Mergelių tilto;Metų pasirodymai:
1. Imagine Dragons;
2. Louise Omielan;
3. Jimmy Carr;
4. Iron Maiden;Metų sportai:
1. Nubėgta apgailėtinai mažai – 38 km. O buvo taip, kad ilgai slogavau, tada skaudėjo kelį, tada nebeskaudėjo, bet reikėjo jį saugoti, kad neskaudėtų kalnuose… Žodžiu, kalta, tikrai reikia pasitaisyti.
2. Užtat nuirkluota – 80 km. Definately not a leg year.Metų sveikatos dislike: alkūnės nervo uždegimas ir dar vienas protezuojamas dantis.
Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje. Jau beveik 11 metų.
Metų filmas:
Nediskutuotinai geriausias: „One more time with feeling“ skirtas naujam Nick Cave albumui.
Runner-Ups:
1. High-Rise (nes pusnuogis Tom Hiddlestone visada yra gerai);
2. Doctor Strange (I’m sucker for Marvel and Cumberbatch, what can I say);
3. Deadpool (žr. aukščiau);
4. Neon Demon;
Metų knyga:
Po pernykščio Reading Challange fiasko pasitaisiau.
Planas buvo įveikti 25 knygas, pasak Goodreads, būtent tiek ir įveikiau, nors dar 2 knygų tiesiog nėra jų kataloge. Taigi 27/25, visas sąrašas čia.
1. Chuck Palahniuk – Haunted (arba Rant, arba Choke). Šiemet buvau visiškai apsėsta Palahniuko knygų.
2. Richard Kadrey – Sandman Slim. Labai ieškojau fantastinių knygų serijos, kuron galėčiau įkrist ir nebeišlipt. Radau.
3. Shannon Kirk – Method 15/33. Taip, sociopatės mergaitės paskutiniu metu nepaprastai trendina literatūroje, bet šita labai gera. Also, see Quicksand.Metų muzika:
1. Nick Cave – Girl in Amber
I knew the world it would stop spinning now since you’ve been gone
I used to think that when you died you kind of wandered the world
In a slumber til your crumble were absorbed into the earth
Well, I don’t think that any more the phone it rings no more2. Highly Suspect – My name is Human
I’m ready for love, and I’m ready for war
But I’m ready for more
I know that nobody’s ever been this fucking ready beforeMetų žaidimas: The Witcher 3: Wild Hunt. Be konkurencijos.
Metų suvokimai: Ne viskas pasikeitė, kas manei, kas jau pasikeitė.
Metų pasiekimas: Pabaigta antra knyga, kuri dabar leidykloje laukia nuosprendžio.
Metų pirkinys: Blender of Oblivion (for reference, check this) ir Siurblys robotas, kurį dar reikia parsivežti (vyre, žiūriu į tave).
Metų paieškos: apsėsti namai lietuvoje, kaip susitvarkyti gyvenima, kaip nesinervuoti, moletai uzpisa, as visko bijau, seksas parasitas, nupuvo kaktusa ka daryti, pasimečiau gyvenime, vyras manes nebeliecia, baidarėmis nuoga.
Metų Naujų metų sutikimas: dviese namie. Like old people. Labai patinko, nes nereikėjo sukti galvos, gaminti ir puoštis.
– Žinai kaip sako, su kuo sutiksi naujus metus, su tuo ir…
– Su treningais.Metų planai:
1. Rammstein Taline;
2. Alice Cooper;
3. Evanescence;
4. Aukštesnė ne 2037 m. viršukalnė;
5. Winter hiking in France (kryžiuoju pirštus, kad paeitų);
6. Projektėlis šen, projektėlis ten.Metų pažadai:
1. Daugiau bėgioti;
2. Dar daugiau rašyti rašyti rašyti;
3. 30 knygų per metus;
4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.Karminis alaus bokalas keliauja: Aušrai, nes ji geriausia ir būtent to ir nusipelno (geriausio IR alaus), Vyrui, kuris šito neperskaitys, taip pat – Eglei, Mantui ir Živilei, kurie kiekvieną dieną šalia ir taip užknisa, kad net gera.
Ir linkėjimai seneliui ir močiutei, žinau, kad skaitot 🙂
-
And what is an angel but a ghost in drag? *
Dabar aš bent jau iki alkūnių sulindusi į Anne Rice „Queen of the damned“. Nors girdėjau, kad nuo ketvirtos ar penktos knygos visos „Vampyrų kronikos“ išsikvėpia, bent jau kol kas tai vienas geriausių dalykų, kurį laikiau rankose per paskutinį pusmetį (čia galite pasidaryti pošlų išvadų, nes jos turėtų čia būti xD )
Ir dar knygose pilna Stano Rice* poezijos, kuri man tikrai patinka:
The dead don’t share.
Thought they reach towards us
from the grave (I swear
they do) they do
not hand hand their hearts to you.
They hand their heads,
the part that stares.Arba:
Wings stir the sunlit dust
of the cathedral in which
the Past is burried
to its chin in marble.And of course, Lestat is always relative:
Šiandien labai šviečia saulė ir man atrodo, kad aš išgyvenau dar vieną žiemą. Ta proga – mixas.
-
Every window on Alcatraz has a view of San Francisco*
Albumai ant sklandytuvo sparno, kai kas nors atidaro duris į lauką, atrodo, kad nugara varva ledinis vanduo. Šypsena, grąža, dar viena šypsena, „gero vakaro“.
Paskui einu namo. Skelbimas skelbia jaunimo tūsą su jaunuoju Dj Daniukėliu. Akivaizdu, kad skirta 8-15 metų vaikams, bet juk šie įsižeidžia taip pavadinti, so jaunimas it is. Marketingas, morketingas, marketingas. Noriu ar nenoriu, jau keletą metų tenka kruštis su reklama ir pardavimais. Ir man kyla klausimas. Kaip visi tie, kurie kuria reklamą… ne, ne kaip jie miega naktimis. Kaip jie žiūri televizorių? Kaip eina gatve?
Vakar paštadėžėj radau savo „Girl, Interrupted“ by Susanna Kaysen*. Psichiatrinėje ligoninėje jie turi kambarį, kur pacientas gali eiti parėkti. Jis turėtų būti izoliuotas, bet nėra, visi girdi tavo riksmą. Bet rėkti gali tik ten. Dieve, kaip man dabar reikia tokio kambario.
Aistė parašė paskutinį sakinį, baigė kolos skardinę, pakilo nuo lovos ir užsidarė spintoje.
