• Buitis,  no life,  nuotykiai,  people suck

    This is how we roll into autumn

    Nu jau galit nebesiginčyti – jau ruduo. Man visai patinka. Ūkanoti drėgni rytai, proga nešiotis ir naudoti skėtį… nors kad tuo mėgautis visu 100%  procentų, norėčiau būti kur nors kalnuose, tačiau šito teks palaukti.

    Dėl manęs, viskas galėtų taip ir likti – ūkanos, spalvoti lapai, kombinacija lietus-lietus-lietus-saulė-lietus-lietus iki pat kovo. Tačiau žiūriu pro langą ir labai gerai žinau – dar pora savaičių ir… Embrace yourself, fucking winter is coming. Teks pasiruošti bent trejetui mėnesių tik juodos, baltos ir šaltos.

    Stovim su vyriškiu balkone ir spoksom į geltonuojantį medį viduryje kiemo.
    – Nu naxui, – išmintingai sako vyriškis.
    Aš palinguoju galvelę.
    – Australijon? – klausiu.
    – Australijon, – sutinka ir eina kept picos.
    Kol kepa, įsivaizduoju kaip Sindėjuj atsidarom lietuvišką (!) piceriją, kur jis kepa picas, aš skaitau sėdėdama prie baro, o paskui einu mokyt mūsų šuns čiuožt su banglente, nes pati jau puikiai moku, nes kažkaip paiškėja, kad turiu įgimtą talentą banglentei (ja ja, I wish – prisiminkim kaip po vieno karto ant snieglentės kelius skaudėjo porą mėnesiukų. Būkim atviri – man tinkamas sportas yra šachmatai, bet ir tam aš per durna). Dar įsivaizduoju, kad kartais į namus ateitų gyvačių, nes Australijoj kartais taip nutinka. tada skambinčiau kaimynui, primenančiam Crocodile Dundee, jis ateitų ir gyvates išsineštų, o aš mainais duočiau keksiukų. Pasvajoji ir praeina.

    Vakar vakare ėjau iš Rimi. Vienoje rankoje – maišas su aštuoniais alaus ir batonu bei skėtis, kitoje – telefonas. Einant per kiemus priešais mane sušmėžuoja dvi būtybės: kapišonai, sportiniai kostiumai, juostelės, keistas lenkų-rusų dialektas. Aš pažiūriu į juos, jie pažiūri į mane, aš dar pagalvoju, kad reiktų dėt telefoną į kišenę ir bandyt išsipirkt alum… tačiau… Žinot, pirmą sykį mačiau du marozus su skėčiais. Va čia tai ženklas, kad tikrai ruduo.

  • i love my friends,  nuotykiai,  wtf time

    Vilkas ir Osle vilkas.

    Va ir prasidėjo trečia diena norvegų žemėje.

    Pirmoji buvo pilna važinėjimo pirmyn ir atgal, baimės, kad oro uoste atims jobanas čenakines, žalias devynerias ar cigaretes. Smagiausias vaizdelis – Aurimukas tikrinantis ar mano tašė telpa į Wizzair reikalavimus. Į dėžę sugrūdo greitai – vyrutis gi stiprus, tačiau ištraukti bandė penkiolika minučių. Žmonės žiūrėjo. Nesmagus garselis – klykiantis emigrantiniai kūdikiai lėktuve.

    Dieną pribaigėm ramiai, gurkšnodamos alų (skardinė – dvylika litų jmj!)  iš McDonaldo puodelių ant operhauzo stogo su maždaug tokiu vaizdu:

    Visą antrą rytą išimtinai kultūrinausi. Galiu užsidėti „check“ gyvenimo sąrašėlyje – mačiau The Scream originalą. Ir aišku, krūvą turistų bandančių jį nufotografuot muilinėm.
    Ir blūdinėjau po botanikos sodo ir dariau krūvas forever alone fotkių. Nes juk kam tie draugai, kai fotoaparatas turi taimerį?

    Pasivažinėju metro. I like metro. Ir dar gyvenime nebuvo, kad iš kažkur grįždama metro iš pirmo karto įsėsčiau teisingoje pusėje. Todėl pasivažinėjau kiek daugiau ir išlipau prie kapinių. Kaip kitaip. Bet čia kapinės kažkokios negotiškos.

    Ratais kvadratais atsidūrėmė ant Oslo pilies (ar kaip tas daiktas vadinasi). Apačioje vaikinukas bandė važinėti siaura skiriamaja tvorele ant vienaračio. Jam nelabai sekėsi, o mes norėjom motyvuoti, todėl nusprendė pagroti Eye of the tiger. Ar kada nors klausėt teksto? For real, cituoju: „Eye of the tiger it’s the cream of the fight“. Kadangi Oslas yra pošlas, tai juokingiau nei juokinga.

    Tikriausiai nesmagus dalykas yra toks, kad kramčiau kramtoškę ir nulūžo dantis. Šypsena gavo šimtą seksualumo taškų, paliubomu.

    O paskui viešbutyje tiesiai iš butelio gėriau tikrai skanų viskį, kaip daro mano veikėjai. Ir dar visko.

    Ir dabar tryse sėdime lovoje, kaupiamės pakuotis daiktus, apsipirkti ir važiuoti savaitgaliui į kalnus su Kristianu ir Evanu.

    We are going to drive up high to the mountains on the high way.

  • i love my friends,  nuotykiai,  people suck

    Tradicinio savaitgalio Molėtuose suvestinė

    Ne pirmi metai vienu ar kitu metu ištinka savaitgalis Molėtuose.
    Šio savaitgalio vinys:

    1. Tapkių kovos.
    Neturi tapkės rankoje – neturi teisės muštis.

    2. Edžio dainų remiksai tamsoje. Populiariausios savaitgalį buvo:

    Rezultatas:

    Sometimes I feel like I don’t have a partner
    And I don’t wanna close my eyes
    I don’t wanna fall asleep
    Cause it’s a wonderful world.

  • missing thoughts,  nuotykiai,  people suck,  reality bites

    Soft place to land. Pastebėjimai.

    Aš patenkinta gyvenimu. Sunku patikėti?
    Ir px, kad darbą baigiau prieš valandą (t.y. ~22:00), visiškai sušlapau, visą dieną nervinaus, o dėl nesumokėtos sąskaitos atjungė telefoną… Viskas yra gerai. Axuenai net, galėčiau teigti.

    Dabar papasakosiu įžvalgą.
    Einu per Krasnūchą. Priešais mane artėja vyriškis. Atgal sušukuoti plaukai, blizgantys batai, juodi džinsai, į juos sukišti balti marškinėliai ir labai ryški žandikaulio linija. Mano mamos laikais būtų buvęs geidžiamiausias mokyklos bernas, atsakau.
    Priešais mane eina  mergina irgi atklydusi iš panašios eros. Raudonosios armijos prospekto gulbė, tik galėtų nusiaut aukštakulnius, nes eiti su jais nemoka. Hot stud tris kartus žvilgsniu aukštyn žemyn nuskenuoja gulbę, o su ja prasilenkęs atsisuka ir dar kurį laiką žvelgia pavymui. Jei vyktų ne Savanorių Maximos peizaže, būtų beveik scena iš romantiško filmo.

    Šypteliu ir tuoj pat pastebiu nuošaliai stovintį vaikinuką. Šis jau labiau mano skonio – šviesūs ilgoki plaukai lenda į akis, inkarai nuspardyti, džinsai nutrinti, marškiniai susilamdę, o striukė nutrinta ir jaukiai odinė. Tarytum žinodamas, jis išsitraukia iš striukės kišenės knygą, o aš pagalvoju, kad va taip akimirkos svaigulio apimta už jo ir ištekėčiau.

    Dar buvau sugalvojus kažkokį silpną pasvarstymą apie nuojautas, bet fuck it.

    Man kadaise sakė, kad pamiršti galima viską. Dar neišsipildė.
    Bet kalbant apie meilę ir potraukį įsikalbėti galima viską – meilę tėvynei, vaikams, tėvams, gėjams… potraukį ožkoms. Įsikalbėti galima viską, tačiau sunku numatyti, kokios tragedijos seka po to.

    give in, its so hard to start
    live in my skin
    the bruises are useless
    against it

  • i love my friends,  lovable stuff,  muzika,  no life,  nuotykiai

    Kodėl aš tris mėnesius neturėjau gyvenimo.

    Minėjau, kad sutikau režisuoti MIF roko operą.
    Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl visas nėrgyvenimo reikalas taip ilgai buvo toks apmiręs. Aukštasis pilotažas tarp darbo ir repeticijų ir taip suvalgė visą laiką.

    Ir štai penktadienį viskas baigėsi.
    Jau ketvirta para ir žinau, kad daugelis dar negalime atsigauti. Vakar, žiūrėdama, pirmąjį vaizdo įrašą, negalėjau nustoti verkti – tris mėnesius kauptos ašaros ir aš pavirtau į fontaną. Nelabai didelį, bet still.
    Dabar niekas nežino, kaip gyventi toliau. Atrodo, kad visi išėjom iš vieno ilgo realybės šou (arba vieno kalėjimo) ir dabar be buvusių cellmates gyventi nebelabai mokam.

    Dabar turėtų būti ta dalis, kada dėkoju visiems, su kuriais teko dirbti. Nemoku aš taip paprastai.
    Tikrai nesitikėjau, kad gausiu tokią afigieną komandą. Nesitikėjau, kad žmonės taip push’ins save, kad pasiektų kuo tobulesnė rezultatą. Nesitikėjau, kad tris mėnesius iškęsiu be isteriškų paklykavimų ir panikos priepuolių.
    Šiaip to nedarau, bet milžiniškas ačiū tiems, kurie visą tą laiką buvo kartu.

    GO GO POWER RANGERS!

  • nuotykiai,  reality bites

    Taksi medžioklės subtilybės. S01 E01+E02

    Šiaip taksi aš nemėgstu.
    Įprastai pinigų gaila, skambinti nemėgstu, o vaikščioti – priešingai. Bet šaltis palaužė mano trapią dvasią ir be nesąmonių, žinoma, apsieit nepavyko.

    S01xE01. Penktadienio naktis.
    Nė nebandykit klausti, kodėl aš atsidūriau Plėjuj. Man gėda prieš save dėl šio žingsnio ir aš nuoširdžiai gailiuosi. Vakaras buvo virš visko ir virš gaidžio.
    01:00 dviese stovim lauke (temperatūra – žemiau 20C šalčio) ir skambinam visiems įprastiems taksi numeriams. Didžioji dalis gali atvažiuoti tik po pusvalandžio. Pavyksta prisiskambinti 1449. Sako, bus už trijų minučių. Džiūgaujam ir laukiam.
    Po dešimties minučių vis dar nebūna. Skambinu dar sykį, sako, kad vairuotojas padarė klaidą, labai atsiprašo ir bus už trijų minučių. Laukiam. Aš darausi nelaiminga, nes kerzų metalas peršalo ir sėkmingai prišąlinėja prie kojinių.
    Dar po dešimties minučių taksi nematyti. Skambinu dar sykį.
    – Ko jūs čia skundžiatės, vairuotojas stovi prie Pamėnkalnio g. 17. – piktai sako man moteriškė.
    – Esu įsitikinusi, kad nestovi, – patikinu.
    – Tai koks jūsų adresas?
    – Pamėnkalnio g. 17, prie play.
    – Tai ko čia skambinėjat? Play adresas ne toks!
    – Nu aš stoviu prie Pamėnkalnio 17, – bandau likt rami. – Skaityt moku, jofana…
    Taksi numeta ragelį. Gaidžiai.

    S01x02. Pirmadienio vakaras.
    Žinoma, būtų buvę paprasčiau viską susivokti, jei būčiau žinojus apie šitai.
    23:30, trakų gatvė.
    Mano įprastieji 1421, 1422, 1818 – išjungti. Kiti, sako, kad atvažiuos gal už pusvalandžio.
    Kaip sakoma, Vilniuje taksi numeriai, kaip pin kodai. Suprask – jų daug. Keletą nužiūrim nuo pro šalį važiuojančių mašinų, bet negelbsti.
    Kadangi kojos vėl ledėja, desperatiškai randomize’inu keturženklius skaičius. Rezultatai:
    – Prisiskambinau į Mežeikių taksi;
    – Prisiskambinau į psichologinės pagalbos liniją ir be proto pasimečiau;
    – Balsas sakė „Ačiū už jūsų gerumą“, todėl nenustebčiau jei paaukojau 5 Lt badaujantiems Nomedos vaikams.

  • Buitis,  i love my friends,  lovable stuff,  nuotykiai

    Santrauka 2011-ieji

    Palyginus su paskutiniais ketveriais metais, šie buvo labai pilni ir įdomūs. Kadangi rytoj kepsiu, virsiu, valysiu, puošiuos ir gersiu, savo metų santrauką darau dabar. Ir ji paprasta, įprasta ir be jokių išsidirbinėjimų (mostly).

    Metų įvykis:
    Šia prasme 2011 – ieji ypatingai perpildyti, todėl vieno metų įvykio niekaip neišrinksiu:
    1. Baigiau tą prakeiktą bakalaurą. Popierėlis nurodantis mano išsilavinimą užkištas kažkur tarp knygų;
    2. Mečiau darbą, kuriame nemokėjo algos;
    3. Gavau naują darbą, kurį, nors to ir nesitikėjau, dievinu, myliu ir noriu dirbti savaitgaliais;
    4. Apsiėmiau režisuoti kitų metų MIF’o roko operą;
    5. Pradėjau nuotolinius žurnalistikos kursus in da London School of Journalism.

    Metų pirkinys:
    Naujas paltas už penkis pinigus, į kurį mama įsiuvo naują užtrauktuką ir palto vertė pakilo keturis kartus. Tiesa, per firmos kalėdinį balių paaiškėjo, kad paltas vyriškas, bet negi man kada tai buvo bėda?

    Metų kelionė:
    Ispanija su Kristinuku. Nėra ką čia pridurt:

    Metų daina:
    LastFM sako štai ką:
    1. Ludo – The horror of our love;
    2. Red Elvises – Don’t Crucify me;
    3. The Pretty Reckless – Make me wanna die.
    Bet gali būti ir kitaip.

    Metų knyga:
    Chuck Palahniuk – Nematomi Monstrai.

    Metų serialas:
    American Horror Story.

    Metų nuostolis:
    Išlūžęs dantis, kuris kainuos man pusę laptopo. Ir sakė, kad pjaus dantenas.

    Metų absurdas:
    Alergija kavai ir energetiniam gėrimams, nuo kurių pūva veidas (išsigydžiau, bet teko lankytis pas tetą Stankevič, kuri yra labai baisi moteris).

    Metų paieškos žodžiai:
    n-14 porno, nuogos merginos, nuogas bernas, balsai galvoje, girtos mergaitės, mano stilius sexas, stupid porno, kaip reikia dulkintis su bernu, guminukai spaidermenai, porno mama myliu. Ir žinoma, populiarumu jau antri metai nenusileidžia „nuoga kriste“.

    Tai va. Žinoma, yra dar krūva visko, paklydimų, nuodėmių ir pastebėjimų, bet jie labiau tinkami anonimiškam blogui. Jums pakaks ir tiek.
    Galbūt ryt dar parašysiu kažką grafomaniško, nors patys suprantat, kad galimybė menka.
    Gerų jums naujųjų, ožkučiai.
    Tikiuosi, jie jums bus tokie geri, kad net negooglinsit „nėrgyvenimo“… NOT xD

  • muzika,  nuotykiai,  people suck,  reality bites

    Bury me ir abortai

    30 seconds to mars koncertas suveikė kaip kontraceptikas – vaikų dar labiau nenoriu. Oi ne, suveikė netgi kaip aborto skatinamasis. Dabar ne tik nenoriu turėt vaikų, bet noriu žudyti ir jau gimusius.“ – va ką vakar parašiau snukiaknygėj vos tik grįžus iš koncerto.

    Klykiančios ir alpstančios 14-16 metų mergaitės yra labai negėris. Klykia taip, tarytum per ~1,5 val koncertą ir pastos, ir pagimdys.
    Dar didesnis negėris yra tos pačios mergaitės, kurios pradėjus rodyti Hurricane klipą piktinasi, kodėl jis cenzuruotas ir vis tiek klykia, kai pamato papus. Ir klykia ekrane pamačiusios Jered Leto, tarsi nematė jo ant scenos prieš tris minutes.
    Nelabai gerai ir yra tie grupių koncertiniai turai, kai koncertai vyksta kas dieną. Akivaizdu, kad nuo visų klykiančių lochų ir muzikantai užsipisę. O ir balsai tokio krūvio neatlaiko.
    Jered iš esmės tikrai gražesnis nuotraukose. Vis primenu sau, kad jis vis dėlto tik 8 metais jaunesnis už mano tėtį.
    Awkward, kai 50% auditorijos tinka vokalistui į dukras, bet vis tiek mielai jam pačiulptų.
    Dar labiau awkward, kai ant scenos užkeltas berniukas nuo jos nenulipa pusę koncerto.

    Vaikai rėkė „we want mars“, mes su Kriste norėjom Snickers. oh well.

    Bet šiaip viskas tvarkoj.

  • nuotykiai,  reality bites,  wtf time

    Vėlaus vakaro komplimentai

    [2011.11.02 23:26:00] Aš: su ja atrodau stora 😀 so you should not get excited 😀
    [2011.11.02 23:27:15] D.: chubby is new sexy!
    [2011.11.02 23:27:26] Aš: ha
    [2011.11.02 23:27:51] Aš: dar pasakyk, kad big nose is new big boobs
    [2011.11.02 23:27:55] Aš: ir aš galėsiu mirt laiminga

    Feeling better about myself already.

  • Buitis,  no life,  nuotykiai,  wtf time

    Ta juokinga kelionė namo

    Sekmadienio rytas. Prie saulėto mūsų Savanorių kampelio sustoja Karolė su savo raudonu spuogu – laukia kelionė tėvų žemėn – Panevėžin.

    – WRUM, WRUM, WRUM, – sako mano vyriškis įsėdęs. Pajudam, pavažiuojam dvidešimt metrų. KAUKŠT. Karolė energinai nušoka nuo bortelio, kabindama duslintuvą.

    – WRUM, WRUM, WRUM, – sako spuogas.

    Pirmas sustojimas – kebabinė, nes reikia pusryčių. Pikti treninguoti veidai žiūri dar pikčiau. Sustojam prie naujo BMW. Nuo mūsų WRUM WRUM įsijungia BMW signalizacija. Visiems gėda lipti iš mašinos.

    Visą likusį kelią Fibo šokinėja ir graužia McDonaldo šiukšles. Spuogas riaumoja.