Sakiau, kad Lotosų jūra yra verta atskiro teksto? Štai atskiras tekstas, nes aš už bazarą atsakau.
Visų pirma tai turiu įspėti, kad tikrai nebuvau ten geriausia darbuotoja, man buvo 20, tai buvo mano pirmas darbas, mano on-boarding trūko 15 minučių ir aš nemokėjau pakeist kasos aparato juostos.
Vis dar dėkoju dievui, kad per tą laiką, kol ten dirbau, niekada niekas nepaprašė faktūros.
Aš Lotosų Jūroje dirbau 2008 metai, įmonė savo veiklą sustabdė 2011, tai matyt, jau jokių komercinių paslapčių, o jei norite susipažinti su jų asortimentų, puiki iš FB vogta iliustracija:

Classy as fuck.

Taigi tos mėnesio ilgio neįkainojamos patirties ryškiausi momentai (highlights):

1.Akropolio himnas.
Dirbau per tris vietas – Flagmane, BIGe ir Akropolyje. Himną prekybos centras grojas kas valandą, vadinasi nuo 10 iki 22 valandos dainą išgirsdavau 12 kartų.
Net ir po 10 metų Akropolis man sukelia nervinį tiką ir siaubingus flashbacks.
Jei kas nors nežino, koks yra Akropolio himnas, žiūrėkit čia:
(klipas ne originalus, but makes things better)

2. Akropolio apsauga ir signalizacija.
Dirbau salelėje. Kiekvieną rytą turėjau atitraukti vieną iš sunkių prekystalių, rasti raktą, kuri paslėpė prieš mane dirbusi pardavėja, atsirakinti spintelę, suvesti 6 simbolių kodą ir išjungti signalizaciją.
Niekada nespėdavau. Apsauginiai labai greitai išmoko, kad tai aš, ir tiesiog nebeateidavo patikrinti.

3. Didžiausia fanė Flagmane.
Flagmane pas mane ateidavo močiutė, kuri buvo įsitikinusi, kad jei jau kas nors į Lietuvą atneš Šėtoną, tai ne gėjų santuokos ir ne kitataučiai, o smilkalai, krištoliniai lotosai ir aš.
Pirmą kartą atėjusi, išliejo monologą apie tai „kad aš esu raganą, kurią reikia gyvą sudeginti prieš tai kryžių ant kaktos išraižius“.
Visi jos ramblings buvo apsoliučiai unikalus ir kokybiškas turinys, gaila, Flagman apsauga gana greitai įsikirto, kad šią pranašę reikia išlydėti laukan.

4. Akmenų naudą ir paskirtis. 
Kadangi laiko turėjau marias, tai skaičiau knygas, kuriomis pati ir prekiavau. Labai svarbi informacija:
Yra akmuo nuo nėštumo. Galiu įsivaizduoti, kad veikia kaip barjerinė priemonė, panašiai kaip aspirino tabletė tarp kelių.
Linksmiau, kad yra akmuo nuo gimdymo.

5. Praktiški žmonės.
Akropolyje dviems moteriškėms labai detaliai aiškinau apie smilkalinę.
Ji tokia masyvi, dengta sidarbu, su turkiu ir dviem drakonais. Už 130 litų.
– Aha, drakonai simbolizuoja vidinę stiprybę, o turkis stabilizuoja energiją, reiškia ramią gyvybinę energiją, užtikrina jos tėkmę (buvau pirmūnė, mintinai medžiagą išmokus). Sakyčiau, toks sakralus daiktas.
Moteriškės susižvalgo ir smilkalinę nusiperka.
– Paauksuosim ir bus graži cukrinė, – sako viena kitai nueidamos.

6. Natūralistai
– Laba diena, norėčiau smilkalų?
– Sveiki, žinoma. Kokių? Šie labai populiarūs.
– Ne ne, nereikia man šito plastiko ir naftos. Noriu pačių natūraliausių.
– Aha, tada bus šie.
– A.. (pauosto, susiraukia) Koks…kchem… specifinis kvapas. Kas jų sudėtyje?
– (išvardinu šoleles ir dar kažką)… ir džiovintas ožkų mėšlas.
– FUI, – ir pirkėjas pabėga.

7. Verslo dovanos.
Žinokit, jei esat įmonės vadovas, tai didelė galimybė kad gavot krištolinį arklį stovintį ant užpakalinių kojų, bo anas simbolizuoaj veržlumą ir vyrišką energiją.

Ir, kai pagalvoji, tiek nutiko tik per 3 savaites.
Labai banaliai tai buvo viena didžiausių motyvacijų sukąst dantis ir pabaigt nekenčiamą MIF, kad gyvenime tokio darbo dirbt nebereikėtų.
Nors čia kaip su geriausias smilkalais – visuose turi būt bišk šūdo įmaišyta, toks ir moralas.