missing thoughts,  no life,  people suck,  reality bites

Plaukiojam, pokyčiai ir iš tiesų tai niekas nesikeičia.

Nuo penktadienio galvojau, kad noriu parašyti apie pokyčių baimę. Tai gal jau ir parašysiu.

Sakiau, kad šis blogas – šiek tiek edukacinis. Taigi, edukuokimės:

Metathesiophobia arba pokyčių baimė. Liguista ir labai stipri baimė visiems įmanomiems gyvenimo pokyčiams. Dėl visko kaltas pernelyg gerai ir apgalvotai veikiantis savisaugos mechanizmas. Gydyti vaistais galima, bet nerekomenduotina. Rekomenduotina kvėpuot į maišelį.

Atsimenu, 2007-ųjų liepos pradžioje sėdėjau ant čiužinio ir žiūrėjau į lapą. Užsirašiau tuos keturis skaitmenis, kad geriau suprasčiau. Paprasta: biologija – 77, chemija -69. Žiūrėjau ir galvojau, kad xui aš į tą mediciną įstosiu. Ir buvo taip baisu, kad gaila, jog po ranka neturėjau maišelio. Bet galėjau daryti BET KĄ, o ne tai, kam ruošiausi penkerius metus. Ir padariau. Bet ką. Juokeeeelis.

Prieš mane sėdi naujas kolega. Irgi pokytis. Pažiūriu – toks nieko visai.

O jei apie pokyčius, kurie nevyksta…
Vyrai grįžta. Ir ne šiaip, o būriais. Du žvėriškai mylėti vyrai per vieną dieną – kone rekordas.
Vienas su poezija, kitas su banaliai mandagiais klausimais.

Kai užsimerkiu, matau du savo ateities knygos veikėjus, žiūrinčius į mane per alaus bokalų viršų, ir darančius Įžvalgas.
Zuikiai, šiaip su savo veikėjais aš negeriu.

One Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *