• keep the dream alive,  lovable stuff,  reality bites

    Kai smegenys be tavęs rašo geresnes istorijas (su spoileriais)

    Paskutinėm savaitėm gerai rašosi.
    Niurzgant, kankinantis, atidėliojant ir zyziant, ne po penkis puslapius per dieną, bet judam teisinga kryptimi.

    Kas mane šiek tiek erzina, tai, kad smegenims nelabai rūpi, kad Wordas uždarytas, kompas išjungtas ir man pačiai savo grafomanijos jau labai gana. Ne ne, senos geros smegenys toliau gamina visiškai atsitiktinius istorijų fragmentus, sėkmingai miksuoja Avengers su Auksiniu protu, Daria su Fyre dokumentika ir dar kažkur pabarsto Hario Poterio.

    Neseniai baigiau skaityti „Abandon„. Gera knyga, apsėda, vaidena, sukasi mintyse, nepalieka ramybėje, gąsdina, įtraukia – patys vardinkit. Ir jei nenori spoilerių – sustokit skaityti DABAR.

    SPOILERIS (ne dėl greičio – BOOM – medinis bajeris)

    1893 Kalėdų rytą pranyksta visas kalnakasių kaimelis. Niekas gerą šimtmetį nežino kur ir kodėl.
    2009 metų ekspedicija tariamai ten vyksta fotografuoti vaiduoklių, o paslapčia – dėl krūvos pradingusio aukso. Paraleliai pasakojamos dabarties ir praeities istorijos.
    Iš tiesų, iš proto išėjęs kunigas suvaidinęs indėnų išpuolį visą kaimą užrakina senoje šachtoje kalne ir už jų nuodėmes palieka mirti iš troškulio.
    Ir dar pora gana siaubingų dalykų įvyksta, bet šitų galiu ir nepasakoti.

    SPOILERIS BAIGIASI

    Aš šiek tiek klaustrofobė. Ir nebandžiau, bet šaltiniai sako, kad mirtis iš troškulio gana siaubinga, o dar ir knygoje labai vaizdžiai aprašyta. Tai vis pakontempliuodavau kai kurias scenas naktį spoksodama į lubas.

    O kadangi jau įjungiau smegenis kurti, tai jų tempai daug didesni nei mano.

    Sapnuoju, kad ir aš gyvenu Abandon. Kad istorija vėl kartojasi, nors sykį aš jau miriau tamsoje iš troškulio. Labai apniukęs Kalėdų rytas ir visi stovyniuojame gatvėje prie mažos bažnyčios. Šalta, o rūbai atitinka laikmetį ir man taip nepatogu su tais kailiais ir sijonais.
    Negaliu ramiai nustovėti, nes žinau, kas laukia, noriu, kad viskas vyktų dar greičiau, nes tas laukimas atrodo lyg vinys kalamos į suledėjusias pėdas.
    Bažnyčioje sustoju prie durų. Beprotis kunigas sėdi prie altoriaus lyg prie stalo, jo riebaluoti plaukai driekiasi ant juodų marškinių pečių.


    Viename iš bažnyčios suolų, daug plačiau nei pridera, sėdi vaikinas, kurio pirmą kartą ten nebuvo. Vienintelis pokytis, vienintelis išsigelbėjimas.
    – Tu, – beda į jį kunigas pirštu eime į lauką. – Tu irgi, – nuo tarpdurio nusitempia ir mane.
    Dviese einame prieš kunigą ir aš girdžiu ištraukiamą revolverį. Įsikimbu į vaikino parankę, pirštus suleidžiu į grubią švarko medžiagą, lyg jis būtų pasiūtas iš bulvių maišo.
    -JisNužudysVisąKaimą.UžrakinsKalneIrNužudys, – beriu jam pašnibždom ir ieškau sąjungininko, nors, atrodo, abu pasmerkti.
    – Ei tu, – sako kunigas jam. – Klaupkis.
    Iš vaikino kišenės į mano delną įslysta sunku ir šaltas revolveris.
    Pasitraukiu toliau nuo jo ir iššaunu kunigui dar nespėjus atlaužti gaiduko. Iššaunu antrą kartą, ir trečią. Jo kraujas atrodo juodas ant juodų marškinių, o iš žaizdų dygsta tokios pačios juodos plunksnos.

    Tai gal ir geras daiktas yra tas žadintuvas.

  • Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  keep the dream alive,  nuotykiai,  wtf time

    Sutrauka 2018-ieji

    Kokie buvo 2018? Centruoti į save.
    Mano instragramo Top9 šiemet atrodo taip (@nergyvenimo, jei ką):

    Pirmą kartą pamačiusi pagalvojau, kad PFF, o kur mano kelionės ir nuotykiai? Bet iš tiesų šie metai buvo apie mane. Manau, kad pagaliau išsitiesiau pilnu ūgiu, atsikračiau gero glėbio baimių, sėmiau gyvenimą pilna sauja, klydau, parinaus ir džiaugiausi. Ir tai yra pirmi metai, kada nebebijau savo atvaizdo – sakiau, kad ant trisdešimt sužydėsiu.

    Metų žygiai:
    1. Talinas pas mano mylimiausią Eglę;
    2. Milanas part III;
    3. Grand Kanarija metinių proga;
    4. Eurotripas (Vilnius – Praha – Senj – Zadar – Rastoke – Plitvica – Zagreb – Vilnius)
    5. Talinas dar kartą – Refresh konferencija;

    Žygių Highlights:
    1. Taline susipažinau su vietine pornožvaigžde;
    2. Pirmą kartą gyvenime Ryanair atšaukė skrydį. Taip piktai su client servisu dar niekada nekalbėjau;
    3. Metinis skrydžių rekordas – 12 skrydžių;

    Metų Sportas:
    1. Iš viso nubėgau 126 km;
    2. 10.5 km Trakų Pusmaratonyje (1:08:52);
    3. 10 km Danske maratone (1:05:32);
    4. Nuirklavom 26,5 km ir dar nesutrackinau kalnų upės Kroatijoje;

    Metų pirmi kartai ir pirmos veiklos:
    1. Pabaigti italų kalbos kursai (9 gavau :D);
    2. Kardo mokykla 6 kirčiai;
    3. Pagaliau išdrįsau nusiskusti dalį galvos ties smilkiniu;
    4. Pirmą kartą pasisiūliau būti modeliu;

    Metų pastovumas:
    vyras vyras vyras. Pasibaram, pasibučiuojam, pats geriausias. Greit bus 13 metų.

    Metų pokytis:
    Kaip padori dama laužiausi metus, tačiau rugpjūtį pagaliau iš projektų vadovės tapau Team Lead. Baisu, sunku ir be proto įdomu. Bus atskiras įrašas ir tikriausiai ne vienas.

    Metų planai:
    1. Tailandas;
    2. Eddie Izzard;
    3. Metallica;
    4. Rammstein;

    Metų serialas:
    1. Tik šiemet pagaliau pažiūrėjom Californication, gėda, kad taip vėlai ir noriu kraustytis, nes Lietuvoj rašytojo gyvenimas žoskai neįdomus;

    2. Haunting of the Hill House:

     

     

    Metų žmonės:

    Aušra as always, Eglė, Grikiai ir mano komanda.

     

     

    Metų filmas:

    1. Bad Times at el Royale – super aktoriai, nerealus garso takelis, gražu pažiūrėti, širdis dainuoja:

    2. Destination Wedding – nežinau kaip jį iš tiesų filmavo, bet noriu tikėti, kad tiesiog leido grumpy Keanu Reeves ir bitter Winona Ryder bičinti vestuvių tematika:

    Metų literatūra:
    Perskaičiau 38 knygas (37 + 1, kurios dar nėra Goodreads).
    Labiausiai patiko:
    1. Mark Manson „The Subtle Art of Not Giving a F*ck: A Counterintuitive Approach to Living a Good Life
    2. Monica Drake „Clown Girl
    3. Scott Meyer „Off to Be A Wizard
    4. Terr Pratchett, Neil Gaiman „Good Omens
    5. Amy Cross „Asylum

    Metų projektai:
    1. Po keleto audringų diskusijų internete, bibliotekoms ir mokykloms dalinau knygas. Iškeliavo 8 siuntinukai su mano ir Pauliaus Norvilo knygomis, prie idėjos prisijungė ir Debesyla 🙂 Istorija čia.
    2. Tapau mentorystės konkurso „Mano knyga bus!“ mentore. Ir mano jaunoji rašytoja yra freaking talentinga.

    Metų muzika:
    1. SCARLET DORN – „I Love The Way You Say My Name (feat. CHRIS HARMS)

    I would sin for you to take me in your arms
    Sold my soul for you, keep you safe from harm
    For a single kiss I would start a war
    You’re the only cause that I would die for

    2. Wolfgang Lohr & Balduin & feat. Sebastian Daws – Whoopsy Daisy (Club Mix)

    Metų pažadai:
    Daugiau visko – iššūkių, drąsos, klaidų, nuotykių.

  • Buitis,  Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  lovable stuff

    Sutrauka 2017-ieji

    we-are-here-to-laugh-buk

    Ši Ch. Bukowski citata man galvoje skamba visus metus. Šie metai buvo tokie pilni, kad po jų jau bet kas gali būti – bring it on!

    Ko pernai žadėjau sau?
    4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.
    Oh poor poor poor naive me.

    Viskas prasidėjo susipurtymu darbe vasarį, po kurio sekė panika dėl turberkuliozės, o lygiagrečiai dar reikėjo susirašinėti su leidyklomis dėl knygos. Tada gegužę dirbau Milane ir nepamenu kada buvo taip sunku su savim, o birželį jau grįžau ten atostogauti. Rugpjūtį reikėjo lipti ant scenos, rugsėjį – keisti butą ir vos jį pakeitus vėl krautis daiktus į Milaną, paskui į Varšuvą, paskui… dv apie viską iš eilės.

    Metų žygiai:
    1. Nica ir Monakas;
    2. Milanas (+palėkimas iki Lugano);
    3. Atostogos aplink Gardos ežerą (Via ferratos, Gardaland, Venice);
    4. Talinas;
    5. Kolka rags (spontaniška kelionė, kuri laimėtų keisčiausios apdovanojimą. Nes miegot bačkoj be elektros prie jūros yra gerai ir labai rekomenduotina);
    DSC_2125
    6. Vėl Milanas (+palėkimas iki Turino);
    7. Varšuva;

    Metų pasirodymai:
    1. Blue Foundation
    2. Evanescence
    3. Alice Cooper
    4. Rammstein
    5. NICK CAVE & THE BAD SEEDS
    6. LP

    Metų sportas:
    1. Nubėgau 167 km iš viso. Ir pagaliau nubėgau 10 km. Net ne kartą. Per Vilniaus maratoną užtrukau 1 valandą 50 sekundžių – 9 min geriau nei treniruočių laikas.
    DSC_2179
    2. Nuirklavom, deja tik ~19km. Ir fuk ju, Belmonto užtvanka, kad griūni.

    Metų sveikatos dislike: ankstyvą rytą speneliais prisiglausti prie šalto paviršiaus plaučių nuotraukai, bei kairysis klubas, kuris pradėjo skaudėti po maratono #babytė

    Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje, jau greit 12 metų. Brangusis, jei mūsų meilė būtų vaikas, kitąmet ji jau baigtų mokyklą *apsivemia veivorykštėm*

    Metų pokytis: Naujas butas, KURIS OMG YRA NEREALUS.

    Metų suvokimai: Viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma ir aš viską galiu, o ko negaliu – fake it, make it, smile and wave.
    Ir kartais, kartais sveika truputį labiau atsiverti žmonėms, truputį labiau jais tikėti ir truputį labiau pražiūrėti jų trūkumus.

    Metų pergalė: BESIELĖ. Pirkti čia!

    Metų sugrįžimas: vėl grafomaniškai rašau poeziją.

    Metų pirkinys: Fotoepiliatorius + Nikon fotoaparatas eksperimentams + Cards Against Humanity;

    Metų filmas:
    Jei atvirai… I’m not impressed.
    1. Pagaliau pažiūrėtas „Seven„:

    2. Kingsman. The Golden Circle:

    Metų serialas:
    How to get away with murder:

    Ir visiškai džiugiai atradau „RuPaul’s Drag Race“. Eat your heart out.

    Metų skaitiniai:
    Įveikiau Good Reads reading Challange! 33 knygos (iš kurių 2 – trumpos istorijos). Sąrašas čia.
    Top 3:
    1. Carrie Fisher „The Princess Diarist“ – jau ne kartą minėta ir bloge cituota;
    2. Robert Pobi „Bloodman“ – įtempta, kruvina ir netikėta.
    3. Michael Poore „Up Jumps The Devil“ – juokinga, išmoninga, gera.

    Metų muzika:
    1. Heather LaRose – New Moon

    Can you feel the blood pumping through your veins
    As your heart beat changes pace
    Can you hear the wind calling out your name
    As you’re fighting to stay tame

    2. Beware of Darkness – Present Past Future

    I’m scared of the future
    And I hate my past
    The present hurts too much
    But I know it won’t last, know it won’t last
    I’m scared of the outcome
    Of what I could become
    And I know if I don’t do something that I will be done

    3. LP – Lost on you

    Metų planai:
    1. Talinas sausį;
    2. Skersai išilgai Gran Kanariją kovą;
    3. Tikriausiai Iron Maiden birželį.
    4. Italų kalbos kursai;
    5. Pradėti trečią knygą.
    6. Labai svarbus piešinys ant kūno.
    7. Pilates.

    Metų pažadai:
    Bet koks ramybės pažadas sprogs man į veidą kai pigi bambioškė, jaučiu jau dabar.
    TIesiog, turėčiau daugiau sportuoti, sveikiau valgyti ir gerti daug vandens.

    26168330_1763398610346443_5675592316269575319_n.jpg
    Bring it on.
    BRING IT ON.

  • Buitis,  Filmai,  gyvenimo tiesos,  i love my friends,  lovable stuff

    Sutrauka 2017-ieji

    we-are-here-to-laugh-buk

    Ši Ch. Bukowski citata man galvoje skamba visus metus. Šie metai buvo tokie pilni, kad po jų jau bet kas gali būti – bring it on!

    Ko pernai žadėjau sau?
    4. Ramybės sau, nes nors ir metai buvo geri, blaškiausi, bangavau ir plėšiaus.
    Oh poor poor poor naive me.

    Viskas prasidėjo susipurtymu darbe vasarį, po kurio sekė panika dėl turberkuliozės, o lygiagrečiai dar reikėjo susirašinėti su leidyklomis dėl knygos. Tada gegužę dirbau Milane ir nepamenu kada buvo taip sunku su savim, o birželį jau grįžau ten atostogauti. Rugpjūtį reikėjo lipti ant scenos, rugsėjį – keisti butą ir vos jį pakeitus vėl krautis daiktus į Milaną, paskui į Varšuvą, paskui… dv apie viską iš eilės.

    Metų žygiai:
    1. Nica ir Monakas;
    2. Milanas (+palėkimas iki Lugano);
    3. Atostogos aplink Gardos ežerą (Via ferratos, Gardaland, Venice);
    4. Talinas;
    5. Kolka rags (spontaniška kelionė, kuri laimėtų keisčiausios apdovanojimą. Nes miegot bačkoj be elektros prie jūros yra gerai ir labai rekomenduotina);
    DSC_2125
    6. Vėl Milanas (+palėkimas iki Turino);
    7. Varšuva;

    Metų pasirodymai:
    1. Blue Foundation
    2. Evanescence
    3. Alice Cooper
    4. Rammstein
    5. NICK CAVE & THE BAD SEEDS
    6. LP

    Metų sportas:
    1. Nubėgau 167 km iš viso. Ir pagaliau nubėgau 10 km. Net ne kartą. Per Vilniaus maratoną užtrukau 1 valandą 50 sekundžių – 9 min geriau nei treniruočių laikas.
    DSC_2179
    2. Nuirklavom, deja tik ~19km. Ir fuk ju, Belmonto užtvanka, kad griūni.

    Metų sveikatos dislike: ankstyvą rytą speneliais prisiglausti prie šalto paviršiaus plaučių nuotraukai, bei kairysis klubas, kuris pradėjo skaudėti po maratono #babytė

    Metų pastovumas: Pats geriausias vyras pasaulyje, jau greit 12 metų. Brangusis, jei mūsų meilė būtų vaikas, kitąmet ji jau baigtų mokyklą *apsivemia veivorykštėm*

    Metų pokytis: Naujas butas, KURIS OMG YRA NEREALUS.

    Metų suvokimai: Viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma ir aš viską galiu, o ko negaliu – fake it, make it, smile and wave.
    Ir kartais, kartais sveika truputį labiau atsiverti žmonėms, truputį labiau jais tikėti ir truputį labiau pražiūrėti jų trūkumus.

    Metų pergalė: BESIELĖ. Pirkti čia!

    Metų sugrįžimas: vėl grafomaniškai rašau poeziją.

    Metų pirkinys: Fotoepiliatorius + Nikon fotoaparatas eksperimentams + Cards Against Humanity;

    Metų filmas:
    Jei atvirai… I’m not impressed.
    1. Pagaliau pažiūrėtas „Seven„:

    2. Kingsman. The Golden Circle:

    Metų serialas:
    How to get away with murder:

    Ir visiškai džiugiai atradau „RuPaul’s Drag Race“. Eat your heart out.

    Metų skaitiniai:
    Įveikiau Good Reads reading Challange! 33 knygos (iš kurių 2 – trumpos istorijos). Sąrašas čia.
    Top 3:
    1. Carrie Fisher „The Princess Diarist“ – jau ne kartą minėta ir bloge cituota;
    2. Robert Pobi „Bloodman“ – įtempta, kruvina ir netikėta.
    3. Michael Poore „Up Jumps The Devil“ – juokinga, išmoninga, gera.

    Metų muzika:
    1. Heather LaRose – New Moon

    Can you feel the blood pumping through your veins
    As your heart beat changes pace
    Can you hear the wind calling out your name
    As you’re fighting to stay tame

    2. Beware of Darkness – Present Past Future

    I’m scared of the future
    And I hate my past
    The present hurts too much
    But I know it won’t last, know it won’t last
    I’m scared of the outcome
    Of what I could become
    And I know if I don’t do something that I will be done

    3. LP – Lost on you

    Metų planai:
    1. Talinas sausį;
    2. Skersai išilgai Gran Kanariją kovą;
    3. Tikriausiai Iron Maiden birželį.
    4. Italų kalbos kursai;
    5. Pradėti trečią knygą.
    6. Labai svarbus piešinys ant kūno.
    7. Pilates.

    Metų pažadai:
    Bet koks ramybės pažadas sprogs man į veidą kai pigi bambioškė, jaučiu jau dabar.
    TIesiog, turėčiau daugiau sportuoti, sveikiau valgyti ir gerti daug vandens.

    26168330_1763398610346443_5675592316269575319_n.jpg
    Bring it on.
    BRING IT ON.

  • lovable stuff

    11 knygų, kurias nuolat skaitau

    Kadangi kadaise rašiau apie filmus, kurių nenustoju žiūrėti, o dabar praradau savo biuletenio nekaltybę (taip, taip, man beveik 30 ir aš iki šiandien gyvenime neturėjau biuletenio) ir turiu laiko, štai gyvenimo knygų TOPas.

    1. Jurga Ivanauskaitė „Ragana ir Lietus
      raganairlietussenas
      Pirmą kartą apie šią knygą išgirdau, kai buvau keturiolikos ir buvau Šiauliuose labai keistoje konferencijoje/konkurse. Tada labai entuziastinga mokytoja mokinukų pilnai klasei citavo nešvankiausias knygos ištraukas. Tik kai pagaliau ją paskaičiau, supratau, kad čia visai ne apie tai.

      Jaučiuosi, tarsi būtų nudirta mano oda ir visas kūnas kraujuotų prisiminimais.

    2. Simon R. Green „Blue Moon Rising“ ir „Hawk and Fisher
      kylantismelynasmenulis haukasirfiser
      Žinau, žinau, viršeliai siaubingai kaip ir praktiškai visų „Eridano knygų“. Tačiau pirmą perskaičiusi „Dievų Žudiką“ negalėjau sustot ir dabar tikriausiai kiekvieną knygą iš abejų serijų esu skaičius po kokius 5 kartus, tiek angliškai, tiek lietuviškai.

      Rupert: „… At this rate, somebody is bound to upset the Warlock once too often, and we’ll end up with a Court full of bemused looking toads.“ „He wouldn’t dare use his magic here,“ said the Champion. „Don’t bet on it,“ said Rupert. „The High Warlock has all the practicality and self-preservation instincts of a depressed lemming

    3. Amanda Palmer „The Art of Asking
      the_art_of_asking_book_cover
      Jau daugybę kartų gyriau, citavau ir apkeliavo jau ne vienas draugų rankas ir pastrigo pas Viltautę (looking at you :D), bet viskas jau išspręsta.

      There’s really no honor in proving that you can carry the entire load on your own shoulders. And…it’s lonely

    4. Jurgis Kunčinas „Tūla
      tula
      Žinau, kad pirmą kartą „Tūlą“ autobuse į Vilnių. Tada Vilniuje Užupyje ir Pilies gatvėje, ir Bernardinuose ir labai daug kartų. Ir nuo jos pradėjau klajoti Vilniaus gatvėmis ieškodama būtų ir nebūtų vietų.

      Kalbėk man, Tūla, pasakok ir primink, kuždėk, kai aš ateinu vidurnaktį, patikliai amsint senamiesčiošunims, kai kertu  vaiduoklišką Olandų gatvės magistralęir pro drėgnus Filaretų gatvelės kiemelius it šmėkla išnyru Polocko tiesėje ties Bernardinų kapinėmis, – visas šis nejaukus pasaulėlis siejasi tik su tavim, Tūla, ir Bernardinais, nors jųseniausiai nebėr… kas sakė, kad nebėr? Savo pėdomis patižusiamesniege tarsi braižydamas šio kvartalo topografinį žemėlapį, pro šunturgį, vaistinę, žuvies ir batų krautuves leidžiuosi pas tave, leidžiuosi ir išnyru ant ledinio Vilnelės kranto, o visa senoji miesto dalis, mėnulio nutvieksta, iš tikrųjų panaši į seną miesto planą, kruopščiai nubraižytą ir nuspalvintą kažkokios aukštesnės esybės…

    5. Ugnė Barauskaitė „Dešimt
      desimt
      Paauglystėje dievinau pirmąją Ugnės knygą „O rytoj ir vėl reikės gyventi“. Kai pasirodė „Dešimt“, raukiausi, nes nu ple apie nėštumą gi, bet nusipirkau. Ir po to skaičiau periodiškai po porą kartų į metus. Kiekvieną kartą, kai imi norėti nereikalingų dalykų, o gerklėje nusėda įkyrus neramumas.

      Vyrai geria, nes jiems linksma, moterys geria, nes nekenčia savo aukštakulnių.

    6. Ben Elton „Dead Famous
      mirtistupykloje
      Šitai knygai taip siaubingai nepasisekė su pavadinimo vertimu, kad man kiekvieną kartą prisiminus liūdna. Lietuviškai „Deadly famous“ virto į „Mirtis tupykloje“. Saaaad. Ir dar jie vertime visus papus vadina „buferiais“, kad labai nervina. Bet man ši knyga – geriausias kurinys apie realybės šou ir tobulas smagus, bet įtemptas, detektyvas.

      One house. Ten contestants. Thirty cameras. Forty microphones. One survivor. The words punched themselves onto the screen like fists slamming into a face. Frantic, angry rock music accompanied the post-punk graphics and the grainy images supporting them. A spinning hot-head camera. A barbed wire fence. A snarling guard dog. A girl with her back to the camera removing her bra. A close-up of a mouth, screaming and contorted with rage. More big guitar noise. More jagged graphics. Nobody watching could be in the slightest doubt that this was telly from the hip and for the hip.

    7. Undinė Radzevičiūtė „Strekaza
      strekaza
      Čia buvo pirma mano gauta elektroninė knyga. Aš rimtai! Jau nepamenu kas, bet kažkas per mIRC atsiuntė labai prastai suformatuotą .doc. Paskui aš tą knygą nusipirkau ir ištisus skyrius mokėjau mintinai. Ir čia aš atradau terminą „mizantropija“.

      Skambutis: laikrodis-durys-telefonas? Telefonas. Mama.
      – Sapnavau, kad tu numirei, – niūriai sako ji.
      – Jau trečią kartą šiemet.
      – Aš labai verkiau. Ką veiki?
      – Ruošiuosi pas psichiatrą.
      – Ko tu ten vaikštai? Ką, jis tau patinka?
      – Matei filmą apie Tonį Soprano? Jis ten irgi vaikšto pas psichoterapeutę. Jo mama klausia: „Ko tu ten vaikštai, kad kalbėtum visokią bjaurastį apie savo motiną?“ Tai žinok, kaip tik to ir vaikštau. Kad kalbėčiau visokią bjaurastį apie savo motiną.
      Mama pralinksmėja.

    8. Joseph Heller „Catch-22
      22islyga
      Kai pirmą kartą perskaičiau, pusės nesupratau. Perskaičius antrą kartą nesupratau kitos pusės, todėl skaičiau dar kokią dešimtį kartų. Ir kiekvieną sykį randu iš ko kikenti. Didelis bonusas – mano vyrui irgi patiko.

      Why are they going to disappear him?
      ‘I don’t know.’
      It doesn’t make sense. It isn’t even good grammar.

    9. Nerijus Pečiūra – „Aš ir Atsuktuvas“ ir „Vilniaus Kiberpoema
      as-ir-atsuktuvas_z1 kiberpoema
      Tikriausiai tuščiausios knygos šiame sąraše, tačiau, kai galva ūžia, ranka pati tiesiasi prie tokios dvasinės ir literatūrinės lengvybės. Ir dar truputėlį daužo neformalais ir tuo pasauliu, kurio sterilius likučius dar pamačiau Vilniuje prieš 15 metų, kai Green’ai dar dirbo, o Užupys dar buvo griuvėsiai.

      Vilniaus Senamiestyje ir dabar niekada netrūksta žmonių, kurių gycenimas – tai kiberpoema, o šeštadieniais jiems saulė leidžiasi lėčiau…

    10. Judita Vaičiūnaitė – „Neužmirštuolių mėnesį
      neuzmirstuoles
      Mažą mėlyną knygutę radau lentynoje ir perverčiu reguliariai. Kodėl? Nežinau. Neturiu jokio paaiškinimo, nemėgstu poezijos… bet vis tiek. Dalį eilėraščių rasite čia.

      … Balzamuotojau,
      aš noriu tapt bejausmė.
      Man taip baisu. Aš visiškai netrokštu amžinybės.

    11. Chuck Palahniuk – „Invisible Monsters
      invisible-monsters
      Į jos vietą lygiai taip pat galėtų stoti „Haunted“. Nepaprasta istorija, priplojantys ir netikėti plost twists, kiekvienas sakinys gali būt paverstas į tatuiruotę. Bet, tikriausiai, ne silpnų nervų skaitytojams.

      No matter how much you think you love somebody, you’ll step back when the pool of their blood edges up too close.

    Ir dvi knygos, artimos, bet nepatenkiančios į sąrašą:
    Hanya Yanagihara -„A Little Life – nenusakomai gera, jautri, nuoga knyga, tokia, kurią skaitydama verkiau balsu. Ir nesvarbu, kokia ji gera, gyvenime daugiau jos neskaitysiu.

    Hector Malot „Be šeimos – kurią skaičiau vieną kartą ir prieš 17 metų, tačiau niekada nepamirštu.

    Tiesa, paskutiniu metu mano aplinkoje netyla kalbos, kad nevertiname rašytojų moterų. Sudariusi šį sąrašą nustebau – 5/11 jame yra moterys. Neturėčiau stebėtis, tačiau natūraliai dažniau renkuos vyrų rašytas knygas – trilerius, fantastiką, siaubą, kuriose nemėgstu emocinio krūvio, kurį dažnai prideda autorės. Toks pastebėjimas sau pačiai.

    Manot, kad mano sąrašas – šūdas?
    Jūsų toks pats?
    Nelaikykit tokių emocijų savyje, rašykit į komentarą.

  • gyvenimo tiesos,  Uncategorized,  wtf time

    Knygos, kurios tau nebepadės

    Paskutinį penkmetį mano aplinkoje niekad niekas per daug nesidomėjo self-help knygomis. Kažkas bandė skaityti „Lengvą budą mesti rūkyti“, bet pasidžiaugė, kokia labai veiksminga knyga ir toliau rūko kaip rūkę.
    Paauglystėje bibliotekoje man pakliuvo „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“. Būtumėt kas nors matę mano veido išraišką, kai supratau, kad ten ne sci-fi romanas.

    Dar buvo dvi knygos, kurias medžiodavom biblietekose – „Medžioklės ir žūklės vathatssotrue_5328_1332045397dovas merginoms“ ir „Flirto pradžiamokslis merginoms“. Apie pirmąją neatsimenu nieko, išskyrus tai, kad viršelis buvo exceptionally retarded (patikrinau google – still retarded).
    Antroji kažkokiu stebuklingu būdu buvo pakliuvusi mano nuosavybėn. Ją sudarė gera dešimtis testų, kurie padėjo nustatyti kokio tipo vilioklė esi ir kokius vyrus gali apžavėti. Knygoje vos ne iki skylių buvo pieštuku pribraukyti atsakymai, kadangi visos draugės norėjo sužinoti, kuri yra „Naivi romantikė“, kuri „Aistringa patrakėlė“, kurios laukia „Nesutramdytas kaubojus“ arba „Seksualus rimtuolis“. Žinoma, kiekvieno testo rezultatus sekė praktiniai patarimai kaip elgtis.
    Ačiū Dievams, tokių nesąmonių priskaičiusių trylikamečių niekas neįleido į jokius klubus, nes visos tik ir būtų nevykusiai trynusios taurės kraštą, gaudžiusios akių kontaktą ir pseudo seksualiai atmetinėjusios plaukus.
    Are_YOU_a_Suicidal_Book__by_KeswickPinhead
    Forumiuko dėka susipažinau su kitais dviem hitais skirtais jau brandesnei moteriai: „Kodėl vyrai myli kales“ ir „The proper Care and Feeding of the Husbands„. Išgirdus pastarosios pavadinimą, primenantį šunininko vadovą, privalėjau ją paskaityti.
    Pasirodos, autorė Dr. Laura yra kaip Dr. Phill ar Oprah, tik per radiją. Todėl kai Amerikoj važiuoji į darbą kamštyje, skambini su ja pasikalbėti ir tada ji apie tavo situaciją parašo knygoje labai šmaikščiu pavadinimu.

    Aš nuoširdžiai tikėjausi šunininko vadovo tik apie vyrus. Tada būčiau parašius labai piktą įrašą. Iš pradžių mirksėjau tankiai ir galvojau „nu wtf, negi negalėsiu pasipiktint“:

    A husband is like a horse. At the end of the day he is usually rode hard and put away sweaty. Like in the movies, if his master drives and beats him, he’ll go just so far before bucking and rebelling.
    If you love him, if you coax him, he’ll drive himself till his heart explodes before he will let down his master. He’ll give himself to death for the one he loves.
    Which way should women handle a man?

    Maždaug trečiame skyriuje paaiškėjo paprasta Dr. Lauros dėstoma tiesa – moterys ir šeimos yra nelaimingos todėl, kad moterys nusprendė rinktis karjerą vietoj namų, vyro ir vaikų. Ketvirtam skyriuj knygą užverčiau.

    Išvados? Man rodos visose self-help knygose jas reikia pasidaryti patiems. Tačiau galiu pagelbėti – jei jau perkate self-help knygas, tai jokios knygos jums nebepadės. Lygiai taip pat galit skaityti Žemaitės raštus.

    PS. Sakykit ką norit, man vis tiek viršelių panašumas akivaizdus:
    haha

  • missing thoughts,  people suck,  wtf time

    Apie gotus ir knygas, kurias, matyt, greit deginsim

    Įspėjimas: Šis įrašas niekaip nenoriu nieko nuteisti ar  išteisinti. Kaip ir visas šitas blogas, įrašas yra skirtas patenkinti mano poreikį viešai piktintis.

    Šiaip aš stengiuos išlikti apolitiška, ateistiška ir kitokia a- (na, gal tik ne aseksuali, bet čia kita kalba). Bet po dviejų nedidukų įvykių kažkaip ėmiau nebesusilaikyti.

    Pirmasis: prieš porą savaičių lankiausi pas tėvus ir per televizorių kaip tik rodė reportažą apie Šiaulių įvykius. „O, dieve, juk ir jūs kažkada tokios buvot!“ – išreiškė susirūpinimą mama. Tik, kad susirūpino 10-8 metais per vėlai. Taip, mes buvo vaikai juodais rūbais, kreivai pridažytom akim, su krūva auskarų veide, su kerzais, grandinėm ir pomėgiais „vienatvė, mirtis, kraujas, liūdesys ir kitas mėšlas“. Ir ką? Užaugom. Net universitetus baigėm. LOL.

    Antrasis: Karlsoną iškeitė į vampyrus.

    Pabandykim prisiminti. Gal ir nepatikėsit, bet man kažkada buvo keturiolika. Buvau ne ką didesnio ūgio (kas yra labai liūdna) ir turėjau labai panašaus dydžio kaip dabar krūtinę (kas yra dar liūdniau). Ir labai daug skaičiau.

    Skaičiau „Interviu su vampyru“. Naktimis ne miegojau, o skaičiau S.Kingą ar tai kokį Simon R. Green. „Raitelį be galvos“ perskaičiau būdama gal dvylikos, o trylikos man į rankas pakliuvo „Jūrų valdovo vaikai“ su gana atviromis  sekso scenomis, kad perskaičiusi vieną jų bailiai apsidairydavau ar dabar manęs žaibas nenutrenks. Atsimenu, su drauge labai nervinomės, kad „Ketveri metai pragare“ yra  pametę daugiau nei pusę puslapių, o „Satanistų vienuolyno“ ištraukas garsiai skaičiau draugams autobuse, pakeliui į Alpes.

    Per savo 17 skaitymo metų skaičiau visokio mėšlo. Ir žinot, koks skaitytas kūrinys mane labiausiai traumavo? Biliūno „Kliudžiau“ ir „Brisiaus galas“, kuriuos priverstinai teko perskaityti, berods, ketvirtoje klasėje.

    Sakykim, kažkam užkliuvo mano mylimas R. Gavelis ir „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Nelabai tas straipsnyje pacituotas tekstas skiriasi nuo Dantės „Pragaro“ (kuris bent jau „mano laikais“ dvyliktoje klasėje buvo privalomas), baisiai smerkiami vampyrai tikrai nėra baisesni už B.Stokerio „Drakulą“, kurią brolis turėjo perskaityti būdamas gal 16. Dievaži, nepamanykit, kad ginu apsiseilėjusius Twilighto vampyriūkščius, bet manau, kad blogiausia, ko jie gali išmokyt jaunimą, tai sparklint saulėje ir kad mergina turi būti visiška mazgotė, norėdama turėti mylimuką šalia.

    Apskritai, ir meilės romanų prisiskaičius gali kilt noras nukirpt stabdžius konkurentės automobilyje. Bet nereiškia, kad jei užteko intelekto išmokt skaityti, jo pakaks ir susiprast, kas tie stabdžiai ir kas tas automobilis.

  • lovable stuff

    Didis atradimas ir mano naujas džiaugsmas

    Šiandien nuoširdžiai galiu pasakyti, kad audioknygos yra mano mėnesio, o gal net metų atradimas. Bet apie viską nuo pradžių.

    Kai jau prieš mėnesį Mariukštis džiūgavo, kad yra gerai eiti gatve ir klausytis „Hitchhicker’s guide to the galaxy“, pakėliau antakius ir pažiūrėjau kreivai. Man patinka, kai muzika mano galvoje tėra fonas mano veikėjams, su kuriais aš gana intensyviais kalbuosi (jau minėjau – jie visi yra labai įdomūs žmonės).

    Bet praeitą savaitę teko jau gal dvidešimt septintą kartą pažiūrėti „Queen of the Damned“, kuris, nors ir ne pats intelektualiausias, yra vienas mėgstamiausių mano filmų. Tuomet ir prisiminiau, kad Anne Rice yra parašiusi visas „Vampyrų kronikas“, iš kurių lietuvių kalba yra tekę rasti ir skaityti tik „Interviu su vampyru“ (pataisykit mane, jei dabar yra išverstas ir dar kas nors).

    Pradėjau ieškoti ir, žinoma, elektronines knygas anglų kalba radau. Tačiau nekenčiu skaityti iš kompiuterio, skaityklei pinigų neturiu. Neturiu jų net tiek, kad galėčiau ramiai užsisakyti tradicines knygas iš vieno nuostabaus puslapėlio, kur į Lietuvą atvežtų nemokamai. Todėl, kad ir kiek abejodama, šį rytą į player’į įsikėliau pirmus tris „The vampire Lestat“ kompaktus. Ir… O, DIEVE, KOKIA TAI FANTASTIKA. Aš einu gatve, o mano galvoje kalba vyras, kuris bent jau pagal balsą tobulai tiktų vaidinti tą patį Lestatą. Balsas patrauklus, neerzinantis ir maloniai katiniškas. Roar!

    Tiesa, popierinio knygos varinato tikrai neketinu apleisti ir vos tik gavusi algą ir grąžinusi skolas užsisakysiu visas „Vampyrų kronikas“ įprastu formatu. Bet dabar, kai nebegyvenu barake, nebetenka kas dieną praleisti pusantros valandos viešajame transporte, todėl laiko skaitymui turiu ryškiai mažiau. O dabar… dabar einu gatve ir klausau. Fuck yeah!

  • lovable stuff

    Knygos ir agurkai (mano muzika)

    Regina Spector – Reading time with pickle

    Walking home from work
    Stop at the supermarket, condemement aisle
    A jar of pickles catches the eye
    Make eye contact with a solitary pickle
    Bought the jar took it home

    Made it up the stairs
    Made it through the doorway, waded through the floor
    tried to head in the general direction of the bathroom door
    The truest room in the whole damn house

    Singin’ love is the answer to a question
    That I have forgotten
    But I know I’ve been asked
    And the answer has got to be love love love

    Now Feeding time with TV
    Then sleeping time, not sleepy
    So reading time with pickle
    But were the bed side lamp had been
    Is now a milignant soft soft green

    Has it always been this way?
    is it possible all this magic went unnoticed?
    Maybe things will start to change
    And life will turn a better page
    No more rain

    Singin’ love is the answer
    To a question i know I’ve been asked
    And the answer has got to be love love love

    Tomorrow back to work again
    Run to the supermarket, running hopeful through the aisles
    Haven’t been this happy in a long time
    But not a single jar was smiling afterall

    But pickle jars are just pickle jars
    And pickles are just pickles
    Ingredients : water, salt, cucumber, garlic and pickling spices

    But love is the answer to a question
    that I’ve forgotten
    But I know I’ve been asked
    And teh answere has got to be love


    Pasiilgstu savo skaitymo valandų, kai susivyniodavau kur nors ir skaitydavau. Dabar liko tik skaitymas laukiant autobuso arba jau pačiame autobuse. Gaila, kad nebėra nei laiko, nei noro, nei jėgų.

    Bet laukim, kol ateitis ateis.